Apie įvairų meną

Karma Tenzing Giurma. "Čia dabar kas". 2003 m. G. Trimako nuotr.

Antano Mončio namuose-muziejuje Palangoje veikia intriguojanti paroda "Yvairus menas", kurios dalyvių sąrašas iki pat atidarymo buvo nežinomas net pačiam jos sumanytojui. Apie parodos rengimo principus su jos kuratoriumi [email protected] kalbasi žurnalistė Izaura Martinez.

Kaip kilo parodos "Yvairus menas" idėja? Ar ją paskatino lietuvių šiuolaikinės dailės kontekstas?

Koncepcijos, kaip ir institucijos, sukausto meninkus ir parodų rengėjus. Kiekvienas kūrinys vertinamas ne tik kaip kūrinys. Tikrinama, kaip jis atitinka parodos idėją, autoriaus kūrybinį kontekstą ir ar iš viso tinka. Šiandien proteguojamas institucijos vaidmuo formuojant meną, norėjosi veikti antiinstituciškai.

Kokiais principais vadovavaisi rengdamas šią parodą?

Pats parodos pavadinimas "Yvairus menas" sako, kad bendro, vienijančio principo nėra. Kaip vieną iš principų galima įvardyti skirtybes, bet ir jis nėra iki galo ir visapusiškai išskleistas. Pakviestas autorius turėjo teisę pakviesti dar kelis jam patinkančius ir norinčius parodoje dalyvauti autorius. Paroda formavosi greičiau užkrato principu: vienas užsikrėtęs šia idėja užkrečia kitą ir t.t. Be to, svarbu buvo praplėsti mano parodose dalyvaujančių meninkų ratą, įtraukti ne tik Vilniaus, Kauno, bet ir mažiau žinomus meninkus iš kitų Lietuvos miestų (Klaipėdos, Plungės, Alytaus, Šiaulių ir Palangos), taip pat užsienio. Tai buvo vienas iš būdų atsikratyti šiuolaikinei dailei būdingo elitiškumo: parodoje greta garsių pavardžių atsiranda nežinomos. Dalyvavo daugiau kaip šešiasdešimt menininkų. Pridedu pilną autorių sąrašą (pokalbio gale).

Ar jums neatrodo, kad šioje parodoje daug kas buvo palikta savieigai, atsitiktinumui?

Tai paroda be koncepcijos, be kuratoriaus ir be ekspozicijos. Tačiau, kad ir kaip būtų paradoksalu, tai ir yra koncepcija. Aš pats norėjau parodoje išvysti daug netikėtų dalykų.

Ar turite pats sau priekaištų?

Turiu. Nepavyko prišnekinti "TV pagalbos" padėti rengti ekspoziciją. Tai meno projektą būtų išvedę į masmedia lygmenį...

Klydau apribodamas kūrinių formatą. Nepajėgiau pats nedalyvauti eksponuojant, nors menininkai tai turėjo atlikti patys, stichiškai.

Ar vis dėlto nereikėjo daryti kūrinių atrankos ne idėjos, stiliaus, bet kokybės požiūriu?

Manau, kad šiandien meno kokybė yra susitarimo reikalas. Bet surengtos parodos ekspozicijoje jau išskyriau darbus kitoms galimoms konceptualioms "distiliuotoms" parodoms, pvz., "Acid foto vol. 2", nes parodoje buvo daug tarpusavyje susijusių fotokūrinių.

Kas galėtų šia paroda būti nepatenkintas, pasipiktinęs? Ar norėta bet kažkiek provokuoti, erzinti ir pan.?

Kitos mano rengtos parodos gal ir atrodė provokuojančios, nors sąmoningai to niekad nesiekiau. Pačioje parodos idėjoje glūdi tolerantiškumas ir susitaikymas. Parodos lankstinuke sąmongai padaryta gramatinė klaida, kaip atlaidumo sau ir kitiems ženklas. Tačiau parodoje yra darbų, kurie kai ką galėtų šokiruoti ar net įžeisti, nors šiais laikais vargu...

Nepatenkinti galėtų jaustis neužsikrėtę ar neužkrėsti "įvairaus meno" virusu meninkai.

Ką pakeitė ir ar bent truputį ši paroda pakeitė tavo požiūrį į šiuolaikinį meną ir visuomenę? Ar likai toks pat, kaip iki jos rengimo?

Pats išlaisvėjau, įsitikinau, kad meninkų kūrybiškumą reikia provokuoti, skaitinti formuojant tolerantišką, draugišką meninę terpę. Menininkai labai skausmingai reaguoja į kritiką ir kartais užsikompleksavę metų metais tūno dirbtuvėje, bijodami reiklaus išsilavinusio žiūrovo ar meno institucijos veikėjo. Man buvo svarbu parodyti, kad tuo pačiu metu kuriami tokie skirtingi kūriniai, ir iš jų gausos susidaro vienoks ar kitoks meninis kontekstas.

Ar įsivaizduoji dar labiau pliuralistinę parodą?

Kai jau tapo drobes drambliai ir beždžionės ir beveik šimtą metų nemiršta dada idėjos, kai meno projektai sunkiai atskiriami nuo sociologijos eksperimentų, tik ir belieka vis labiau pliuralias įsivaizduoti.

Ką norėtumėte savo parodų kuravimu pakeisti šiuolaikiniame mene ar visuomenėje?

Nieko aš čia nenoriu pakeisti, o ir norėdamas nepakeisčiau. Man nusibodo verkšlenimai dėl nacionalinės galerijos, šiuolaikiško ar nešiuolaikiško, gero ar blogo meno, kartų konflikto. Darau tai, kas įdomu, ir džiaugiuosi matydamas kitų teigiamą reakciją.

Ko norėtum paklausti pats savęs?

Taigi aš čia pats savęs ir klausinėju. Negi kas kitas paklaus.

Parodos "Yvairus menas" dalyvių sąrašas: Aušra Andziulytė, Paulius Arlauskas, Monika Bielskytė, Kes Boten, Rein van Dren, Ariette Erkelmans, Modestas Ežerskis, Austė Jurgelionytė, Linas Jablonskis, Algis Kasperavičius, Linas Liansbergis, Miglė Lebednykaitė, Agilė Mažonaitė, Rytis Martinionis, Marius Skudžinskas, Gytis Skudžinskas, Paulius Račiūnas, Vytautas Pakalnis, Gintautas Trimakas, Valdas Ozarinskas ir Aida Čeponytė, Lidija Vasiljeva, Jonas Gasiūnas, Reda Rimkutė-Ščerbakovienė, Albertas Žulkus, Adas Sendrauskas, Arvydas Karvelis, Virginijus Viningas, Andreas Mončys, Andrius Gaubys, Robertas Komža, Hanne Maria, Vilius Vanagas, Vytenis Antanavičius, Rolandas Šmitas, Ramūnas Alminas, Evaldas Pauza, Marija Vaicekauskaitė, Karma Tenzing Giurma, Paulius Mazuras, Valdas Simutis, Jolanta Kyzikaitė, Audrius Janušonis, Alina Mulina, Ričardas Nemeikšis, Henrikas Čerapas, Orūnė Morkūnaitė, Laisvūnas Raudonis, Ugnius Gelguda, Donatas Jankauskas (Duonis), Vytautas Žirgulis, Ramūnas Grikevičius, Rolandas Rastauskas, Raimonda Kolupalaitė, Andrius Rachmatovas, D. G., Šarūnas Nakas, Robertas Žudys, Tomas Bručas, Simas Chomentauskas. Edita Voverytė, Jurga Barilaitė, Bronius Rudys, Andrius Kviliūnas, Eglė Ridikaitė, Aistė Kirvelytė, Benas Šarka, Raimundas Urbonas, Dainius Liškevičius, Eimuntas Nekrošius.