Gyventi šia diena

Matyt, pastebėjote, kad stengiuosi atkreipti jūsų dėmesį į kiekvieną Briano De Palma filmą. Šis 1940 m. gimęs režisierius į didįjį kiną atėjo turėdamas eksperimentinio ir undergroundo kino kūrėjo patirtį. De Palma susižavėjimą "mirtinais" siužetais visada lydi nepaprasta vizualinė išraiška ir sinefiliška aistra, nes beveik kiekvienas jo filmas yra ir savotiškas vieno ar kito žanro aptarimas. Pavyzdžiui, filmas "Neliečiamieji", pasakojantis apie Al Capone`s bylą, yra ir savotiška vizuali gangsterių kino žanro enciklopedija. De Palma drąsiai ima hičkokiškus siužetus, bet labiausiai jam patinka antrininko tema. Ji rutuliojama ir naujausiame jo filme "Fatališka moteris", kuris Lietuvoje pasirodys pavasarį. De Palma paslaptis, man regis, paprasta. Jis tiesiog myli kiną ir nesigėdija to prisipažinti: "Mano darbas - mylėti kiną. Man patinka netikroviški 6-ojo dešimtmečio amerikiečių filmai, populiarūs filmai, patinka patys paprasčiausi Holivudo mitologijos triukai. Nemėgstu pretenzingumo ir apsimetinėjimo."

TV3 šiandien (10 d. 20.15) rodo 1998 m. De Palma sukurtą filmą "Gyvatės akys". Tai trileris, kuriame susipynė korupcijos ir politinės žmogžudystės temos. Korumpuotas Atlantik Sičio policininkas (Nicolas Cage) išsiaiškina, kas yra žudikas. Jis - labiau negu netikėtas. Tačiau tyrimas pradeda priminti Akiros Kurosawos "Rasiomoną" (iš pradžių režisierius su scenaristu Davidu Koeppu norėjo tą pačią istoriją pasakoti skirtingų personažų lūpomis), kai įvykio liudininkai pasakoja vis kitokias istorijas, tiesa atrodo nepasiekiama, o policininkui tenka spręsti sudėtingus moralinius klausimus. Jie, aišku, pateikiami su De Palma ir Cage`ui būdinga ironija. Filmas prasideda tiesiog fantastiškai nufilmuota scena, kuri, spėju, galėjo įkvėpti Aleksandrą Sokurovą sukurti savo vieno kadro filmą apie Ermitažą. Operatoriaus Stepheno K. Burumo kamera filmuoja sporto salę iš išorės, paskui įeina į ją, kyla aukštyn ir leidžiasi eskalatoriumi, pakeliui stebi įvairias sceneles, kol pagaliau atsiduria milžiniškoje arenoje, kur turi vykti svarbi bokso dvikova. Šita scena jau daug kur aprašyta ir cituota, kitaip nei pabaiga, kai slenkant be galo ilgiems pabaigos titrams tas pats "gyvatės žvilgsnis" vis artėja prie neišvaizdžios sienos... Šis kadras man priminė Michelangelo Antonioni "Padidinimą". Jei TV3 nenutrauks titrų anksčiau ir turėsite kantrybės žiūrėti, prie ko priartės kameros akis, patirsite neapsakomą malonumą, nes tikrasis filmo siužetas baigiasi būtent paskutiniais kadrais. Viename interviu De Palma prisipažino, kad buvo sumanęs visai kitokią - apokaliptinę - pabaigą, tačiau prodiuseriai privertė ją pakeisti. Kokia turėjo būti ta filmo pabaiga? De Palma: "Jei pamenate, visą filmą artinasi taifūnas. Tai vienas įtampos veiksnių. Lyja, griaudžia, žaibuoja. Pabaigoje gigantiška banga turėjo praryti viską. Tačiau žmonėms tai nepatiko. Nusprendžiau atsisakyti taip brangiai mums kainavusios scenos." "Gyvatės akys" tiesiog stulbina savo vizualine energija ir precizišku montažu, bet bijau, kad mažame ekrane tos energijos niekaip nepajusi.

Amerikiečių kritikai sako, kad pirmasis korumpuotas ir nedoras policinkas jų kine pasirodė 1968 m. Gordono Douglaso filme "Detektyvas" (TV3, 11 d. 11.35). Tai pasakojimas apie Niujorko detektyvą, kuris persekioja žudiką ir turi asmeninių problemų. Žudiko paieškos susijusios su homoseksualų bendruomene ir vyrų nekenčiančiomis moterimis. Manau, kad šis filmo motyvas dabar atrodys nelabai politiškai korektiškas ir gana senamadiškas. Pagrindinį vaidmenį filme sukūrė legendinis Frankas Sinatra, jo nimfomanišką žmoną vaidina Lee Remick - viena iš šlovingųjų Hitchcocko blondinių.

Neapsigaukite LNK "Snobo kino" etikete: pirmadienį (13 d. 20.20) snobai nelabai apsidžiaugs pamatę tipišką kvailoką Holivudo komediją"Vestuvių dainininkas", kurioje vaidina Adamas Sandleris ir Drew Barrymor (rež. Frank Coraci). Užtat "Snobo naktį" (16 d. 22.35) galės nemiegoti Vladimiro Nabokovo gerbėjai: Marleen Goris filmas "Lužino gynyba" sukurtas pagal vieną garsiausių rašytojo kūrinių. Deja, kino pasakojimas apie genialų šachmatininką (jį vaidina Johnas Turturro) man - ne snobui, o kino visaėdžiui - pasirodė pernelyg stilingas (Nabokovas įpareigoja) ir manieringas. Tačiau pasižiūrėti, aišku, galima, juolab kad pagrindinį moters vaidmenį filme kuria Emily Watson.

LTV "Elito kinas" tęsia pažintį su naujuoju Europos kinu. Sausio 14 d. 22.15 pamatysime debiutinį vaidybinį vokiečių režisierės Marios Speth filmą "Gyventi šia diena" (2001), pelniusį Roterdamo ir Kretėjo festivalių apdovanojimus. Filmas jau spėjo apkeliauti daugiau kaip 20 tarptautinių festivalių. Tai labai moteriška istorija. Jos herojė - jauna mergina Lyn - gyvena Berlyne. Ji neturi jokių planų, gyvena šia diena, yra impulsyvi, iracionali, jos nuotaikos nuolat keičiasi. Todėl ir seksualinis Lyn gyvenimas svyruoja tarp dviejų vyriškių - disciplinuoto Davido ir japonų studento Kodži.

Gyventi šia diena - gera išeitis, ypač žiemą, kai diena tokia trumpa.

Jūsų - Jonas Ūbis