Kas kaltas?

Praėjusiais metais Valstybės kontrolė atliko veiklos auditą Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje ir įvertino jos muzikos kolektyvų koncertinių kelionių užsienio šalyse bei meno festivalių organizavimą.

Skelbdama šio audito rezultatus Valstybės kontrolė iškėlė Filharmonijos teisinio statuso problemą, esą jis nėra pakankamai reglamentuotas. Vis dėlto, remdamiesi Biudžetinių įstaigų įstatymu, auditoriai padarė išvadą, kad Filharmonija yra biudžetinė įstaiga, ir apkaltino ją pažeidus valstybės biudžeto lėšų panaudojimą reglamentuojančius įstatymus. Auditoriai nustatė, kad Filharmonijos Kultūros ministerijai pateikiami duomenys apie užsienio koncertinių kelionių skaičių, jų metu patirtas išlaidas ir gautas pajamas yra neteisingi, tad informacija apie šiuos faktus perduota teisėsaugos institucijoms tolesniam tyrimui.

Vertinant koncertinės veiklos pajamas ir išlaidas nustatyta, kad "Vilniaus festivalio" išlaidos 1999- 2001 m. vidutiniškai apie 40 kartų didesnės už Filharmonijos Lietuvoje surengtų koncertų išlaidas, o pakviestiems atlikėjams išmokėti honorarai vidutiniškai 45 kartus didesni už Filharmonijos mokamų honorarų metinius vidurkius. Honorarų mokėjimo tvarka iš valstybės biudžeto asignavimų nebuvo parengta ir patvirtinta, honorarus nustatinėjo Filharmonijos administracija, ir jie nebuvo aptariami Meno taryboje.

Rasta pažeidimų ir tikrinant sutarčių vykdymą ir apmokėjimą, nemaža įtarimų sukėlė grynųjų pinigų išmokėjimo aplinkybės ir buhalterijos dokumentai. Tad visa ši informacija taip pat perduota toliau tirti teisėsaugos institucijoms.

Skelbdama audito metu nustatytus įstatymų pažeidimus, Valstybės kontrolė išsakė nuomonę, esą įžvelgti nusižengimai kelia abejonių dėl buvusių ir esamų Filharmonijos vadovų kompetencijos administruojant valstybės biudžeto asignavimus bei organizuojant koncertinę veiklą.

Filharmonijos vadovas Egidijus Mikšys, atsakydamas į oficialų Valstybės kontrolės 2003-iųjų sausio 3 d. paskelbtą pranešimą "Nacionalinė filharmonija: negautos pajamos ir nepamatuotos išlaidos", atmetė kaltinimus ir pavadino juos nepagrįstais.

Abejones dėl auditorių išvadų pirmiausia sukėlė tai, kad Filharmonija jų ataskaitoje laikoma biudžetine įstaiga, o tai prieštarauja Filharmonijos nuostatoms. Pasak E. Mikšio, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. patvirtintuose nuostatuose Filharmonija neįvardyta kaip biudžetinė įstaiga. E. Mikšys laiko nepagrįstais įtarimus dėl biudžetinių lėšų švaistymo ir neatmeta galimybės inicijuoti nešališką organizacijos auditą.

Gavusi Valstybės kontrolės patikrinimo ataskaitą Filharmonija nesutiko su pareikštomis išvadomis ir pateikė Valstybės kontrolei norminiais aktais ir įrodymais pagrįstas savo pastabas bei atkreipė Valstybės kontrolės pareigūnų dėmesį į tai, kad koncertinės organizacijos veiklos rezultatai negali būti nustatomi tik pagal finansinius rodiklius. Filharmonijos vadovas teigia, kad buvo tikrinama ne koncertinė veikla, o biudžetinių lėšų panaudojimas organizuojant užsienio gastroles ir festivalius bei jų finansines ataskaitas, tad Valstybės kontrolės patikrinimo ataskaita neatspindi realios situacijos ir yra vienpusė, neatkreipianti dėmesio į Filharmonijos darbo specifiką ir sudėtingumą.

Valstybės kontrolės išvados, dalyvaujant Kultūros ministrei Romai Dovydėnienei, buvo aptartos Filharmonijos Tarybos posėdyje sausio 7 d. Jame R. Dovydėnienė akcentavo, kad nepaisant teisinės bei atskaitomybės dviprasmybių, susidariusių dėl netobulos teisinės bazės, yra būtina atidžiai išnagrinėti auditorių išvadas bei atsižvelgti į racionalius pasiūlymus.

Filharmonija, kaip ir daugelis Lietuvos teatrų bei koncertinių organizacijų, yra biudžetinė įstaiga, specifinė dėl savo veiklos pobūdžio ir nacionalinio statuso, todėl, pabrėžė ministrė, jos finansinę ir kitokią veiklą netikslinga analizuoti remiantis tik biudžetinės įstaigos statusu.

Šiuo metu pagal Vyriausybės patvirtintą Lietuvos teatrų ir koncertinių organizacijų įstatymo koncepciją rengiamas įstatymo projektas padės išvengti susidariusių teisinių bei atskaitomybės dviprasmybių, kadangi projekte nacionalinės meno įstaigos turėtų būti apibrėžtos kaip biudžetinės. Įstatyme apibrėžtas meno įstaigos teisinis statusas padės aiškiau pateikti organizacijos išlaidų struktūrą.

Kultūros ministerija parengė Teatrų ir koncertinių organizacijų išvykų į gastroles, jų metu gautų pajamų apskaitos ir atsiskaitymo už gastroles tvarką, kuri reglamentuos gastrolių organizavimo sąlygas, programos paruošimo ir atsiskaitymo už gastroles, sutarčių pasirašymo tvarką, terminus bei kita. Tokia tvarka bus patvirtinta šį mėnesį.

Susitikime ministrė paneigė Valstybės kontrolės prielaidą, kad Kultūros ministerijai neva buvo žinomi Filharmonijos "neteisingi reikšmingi duomenys apie koncertinei veiklai skirtų valstybės biudžeto lėšų panaudojimą ir apie muzikos kolektyvų koncertus užsienyje bei už juos gaunamas pajamas".

Kultūros ministerija kasmet iš Filharmonijos gauna veiklos ataskaitą, pajamų bei išlaidų įvykdymo ataskaitą ir jas išanalizuoja. Ministerijai yra žinomos tos pajamos iš užsienio gastrolių, kurias nurodo Filharmonija. Savo ruožtu ši, būdama savarankiška asignavimų valdytoja, Finansų ministerijai teikia finansinę ataskaitą.

R. Dovydėnienė nebe pirmą kartą paragino Filharmonijos vadovus, sulaukusius nemažai Valstybės kontrolės priekaištų dėl honorarų mokėjimo autoriams tvarkos, šiais klausimais konsultuotis su Kultūros ministerijos Autorių teisių skyriaus specialistais. Ministrė taip pat apgailestavo, kad ilgą laiką Filharmonijai nebuvo surastas vidaus auditorius.

Parengta pagal LNF ir LKM informaciją