Skambėjo kauniečių muzika

Sumanymas atgaivinti naujos lietuvių muzikos įrašų perklausas Kompozitorių sąjungoje sulaukė kūrėjų ir kritikų atgarsio. Gruodžio 12 d. čia skambėjo šiuolaikinės muzikos festivalio "Iš arti" akimirkos, užfiksuotos kompaktinėje plokštelėje. Klausytojai išgirdo kauniečių kompozitorių kamerinės bei chorinės muzikos opusus: Algimanto Kubiliūno Styginių kvartetą Nr. 2, Vlado Švedo Fortepijoninį kvintetą Nr. 2, Algirdo Briliaus Mišias Palaimintojo Jurgio Matulaičio garbei, Zitos Bružaitės "Inventio" ir Dalios Kairaitytės "Žemaitijos vaizdelius" mišriam chorui. Susirinkusiųjų pageidavimu išklausytas ir Vidmanto Bartulio "Untinėlis", kurį festivalyje atliko Taivano liaudies muzikos instrumentų kolektyvas "China Found Music Workshop". Tradiciškai po perklausos norintieji galėjo išsakyti pastabas, nuomonę apie girdėtą muziką.

Kompozitorius F. Bajoras akcentavo V. Švedo Fortepijoninio kvinteto Nr. 2 formos išbaigtumą, muzikinio audinio struktūrinių elementų stilistinį vientisumą; muzikologė R. Gaidamavičiūtė atkreipė dėmesį į A. Kubiliūno Styginių kvarteto Nr. 2 teminės medžiagos naujumą palyginti su ankstesniais šio autoriaus darbais, Z. Bružaitės "Inventio" sonoristinės paletės grožį.

Bene daugiausia diskusijų sukėlė A. Briliaus Mišios - vieniems klausytojams jos pasirodė tik sudėtingas koncertinis kūrinys, tuo tarpu kompozitorius J. Juozapaitis įžvelgė galimybę atlikti jį per liturgiją. Mišių autorius A. Brilius apgailestavo, kad atlikimo kokybė ir garso įrašo trūkumai iškreipė muzikos esmę.

Šiltai kauniečius pasveikino maestro J. Gaižauskas, beje, kadaise mokęs A. Kubiliūną. Jis pasidžiaugė proga susipažinti su naujausia kolegų kūryba, pasiūlė idėją - pristatyti vilniečių darbus laikinojoje sostinėje. Iš tiesų pastaroji mintis visai ne utopiška: pernai Kaune kompozitorius V. Švedas parengė Lietuvos šiuolaikinių kūrėjų autorinių vakarų-perklausų ciklą, kuris sulaukė nemažo publikos dėmesio (čia skambėjo ir vilniečių A. Malcio, Ž. Martinaitytės kompozicijos). Tokie kultūros "desantai" turėtų tapti įprastu, operatyviu ir informatyviu būdu sužinoti paskutines kūrybos naujienas ne tik rašantiems muziką, bet visiems, besidomintiems šiuolaikiniu menu, o ypač humanitarinius mokslus studijuojančiam jaunimui.

Apmaudu, kad atgijusios perklausos deramai nepristatomos visuomenei - reklama minimali, o likus pusvalandžiui iki renginio Kompozitorių sąjungos durys dar užrakintos, įeiti galima tik ištarus "slaptažodį". Kalbėjusieji apgailestavo, kad panašūs faktai ir klausytojų kiekis salėje rodo, kad kompozitoriai nesidomi kolegų, juolab atvykusių iš "provincijos", darbais. Kita vertus, dirbtinis tradicijos, praeityje nors ir labai vertingos, atgaivinimas dar negarantuoja sėkmingo jos gyvavimo šiandienos sąlygomis. Po pirmųjų perklausų euforijos atėjus kasdienybei reikia dar daugiau kryptingo darbo, apgalvotos strategijos.

Rimutė Brilienė