Muzika

Ilgokai laukta

Pirmoji kompaktinė plokštelė, skirta Vytauto Laurušo kūrybai

Irena Mikšytė

Nedidukas sidabrinės spalvos skrituliukas - o kiek emocijų jis aprėpia! Pirmiausia to asmens, kuris yra šio "produkto" kaltininkas. Turiu galvoje kompaktinę plokštelę ir joje skambančių kūrinių autorių. Ką čia slėpti - išleisti tokią plokštelę svajoja kiekvienas kompozitorius (o ir atlikėjas). Taip jis lyg ir įamžina savo kūrybą.

Šis džiaugsmas prieš kurį laiką "ištiko" mūsų gerbiamą vyresniosios kartos kompozitorių, profesorių, Lietuvos valstybinės premijos laureatą Vytautą Laurušą. Pirmoji jo kompaktinė plokštelė, kurią išleido Lietuvos muzikos informacijos ir leidybos centras (2002 m. lapkritis), išskirtinė ne tik savo turiniu, bet ir išore (dizainas - kompozitoriaus sūnaus Giedriaus Laurušo, dirbančio reklamos ir informacijos centre "RIC"). Vietoje įprastos įpakavimo dėžutės panaudota graži iliustruota knygelė. Tekstą, glaustai pristatantį kompozitoriaus gyvenimo ir veiklos kelią, parašė muzikologė Ona Narbutienė. Kompaktinė plokštelė pavadinta "Stygų harmonija". Jau pats pavadinimas nusako, kad čia skamba styginiams instrumentams sukurta muzika.

Plokštelėje yra keturi kūriniai, parašyti 1979-2000 metų laikotarpiu: Styginių kvartetas Nr. 1 (1979 m.), Koncertas balsui ir styginių kvartetui (1983 m.), "Concento di corde" (1999 m.) ir "Maldų simfonija" (2000 m.). Atlieka Vilniaus kvartetas (Audronė Vainiūnaitė, Artūras Šilalė, Girdutis Jakaitis, Augustinas Vasiliauskas), dainininkė Liubovė Chuchrova ir Lietuvos kamerinis orkestras, vadovaujamas Sauliaus Sondeckio. Puikūs atlikėjai kartu yra ir savotiškas muzikos kokybės ženklas. Šie virtuozai bet kokios muzikos negroja. Beje, nors CD skambanti muzika sukurta dvidešimties metų laikotarpiu (o nuo pirmojo, platesnio atgarsio sulaukusio kūrinio praėjo keturiasdešimtmetis), kai kurie esminiai kompozitoriaus kūrybos principai nesikeičia. Šias nuostatas galime išskaityti muzikologės O. Narbutienės pateiktuose komentaruose, cituojamuose garsių muzikų pasisakymuose apie Vytauto Laurušo kūrybą. Štai dviejų autorių mintys, kurias skiria net keturi dešimtmečiai: "Manau, kad cikle "Bangos" pasiekta ta muzikos ir žodžio sintezė, kuria pasižymi tikras muzikos meno kūrinys" (D. Šostakovičius, 1962 m.); "Šiandien Vytauto Laurušo kūryba išgyvena tarsi naujus impulsus, nes postmodernizmo estetika jai duoda labai tvirtą kontekstą" (D. Katkus, 2000 m.).

Sąsajos su gyvenamuoju laikotarpiu, su jo problemomis visuomet buvo kompozitoriaus stiprioji pusė. Ir nors muzikologai įžvelgia jo kūryboje tris etapus, tai sietina daugiau su išraiškos priemonių raida. Manau, tą atskleidžia ir plokštelėje skambanti muzika. Jau Kvartete Nr. 1 juntamos pastangos pasitelkti to meto modernesnes muzikos išraiškos priemones, o po kelerių metų parašytame Koncerte balsui ir styginių kvartetui suveši šiuo požiūriu nežabota fantazija: žmogaus balsas čia traktuojamas kaip instrumentas, solistas naudoja įvairiausius netradicinius garso išgavimo būdus, savotišką laisvą ritmiką. Dainininkė L. Chuchrova su šiomis nelengvomis užduotimis puikiai susidoroja.

Duetas dviem altams "Concento di corde" ("Stygų skambėjimas"), atliekamas dviejų Vilniaus kvarteto muzikantų (A. Šilalės ir G. Jakaičio) - įspūdingas lyrinis-dramatinis dialogas, leidžiantis muzikams pademonstruoti įvairiapusį virtuoziškumą, o kartu ir melodingą altų dueto skambėjimą.

Paskutinis plokštelėje skambantis kūrinys - 2000 m. parašyta "Maldų simfonija". Autorius be galo reiklus šiam savo "kūdikiui". Simfonija susilaukė jau trijų redakcijų. Tobulumui ribų nėra. Pats kompozitorius taip ją apibūdino: "Šis mano kūrinys - programinis, nors labai tiksliai tos programos nusakyti negaliu. Tai susikaupimo muzika ir kartu - nueito gyvenimo kelio apibendrinimas". Simfonijos pavadinimą nulėmė čia naudojami choraliniai epizodai, cituojamos religinės muzikos nuotrupos. Simfonija dedikuota jos pirmajam ir kol kas vieninteliam atlikėjui Sauliui Sondeckiui.

Teko ilgokai palaukti šios pirmosios kompozitoriaus Vytauto Laurušo kūrybos kompaktinės plokštelės. Jaunimas, kaip ir turi būti, apsukresnis. Ne vienas jau išsileidęs net kelis CD. Ta tema pasamprotavo ir pats kompozitorius:

Kompaktinės plokštelės išleidimas neturėtų būti vienkartinis, išskirtinis įvykis. Normaliomis sąlygomis tokių plokštelių leidyba turėtų lydėti visą kompozitoriaus kūrybos kelią. Tarsi savotiška jo darbo kronika. O jau vėliau laikas ir klausytojai atsirinks, kas iš tos skambančios muzikos turi išliekamosios vertės. Turtingesnėse šalyse taip ir yra. Mums tai per brangu. Aš dėkingas, kad mano CD leidybą parėmė mūsų Kompozitorių sąjunga, Kultūros ministerija, jau minėta firma "RIC".

Pagal kokį principą atrinkote kūrinius, sudarėte CD programą?

Ne aš vienas sprendžiau. Pageidavimų turėjo ir leidėjas - Lietuvos muzikos informacijos ir leidybos centras. Nejučia susiformavo ir tema - muzika styginiams. Tuo labiau kad ir naujausi mano opusai (pvz., "Maldų simfonija") skirti šiems instrumentams. Net ir pats kartais susimąstau - kodėl tiek daug rašau styginiams? Gal todėl, kad turime daug gerų atlikėjų, o tarp jų ir ne vienas mano draugas? Ir pasaulinio garso vokiečių "Schott`o" leidykla pasirinko ir išleido būtent mano kūrinį dviem altams "Concento di corde"...

Tačiau išleisti gaidas ar plokštelę - tik pusė darbo. Svarbu, kad jos paplistų, pasiektų klausytoją. Ką šia linkme žadate nuveikti?

Žadu surengti CD pristatymą Vilniaus rotušėje. Ta proga parodysiu ir savo naujausią kūrinį - kvartetą (ir vėl styginiams!), atnaujintą instrumentinį trio "Paukščių turgus", dar kartą paredaguotą "Maldų simfoniją".

O kas pasistengs, kad CD pasiektų užsienį?

Pirmiausia - Lietuvos muzikos informacijos ir leidybos centras. O ir aš pats turiu nemažai ryšių. Jau išsiunčiau "Stygų harmoniją" į Bostoną, Miuncheną, Maincą. Į tą pačią "Schott`o" leidyklą, kur, beje, dabar guli ir mano "Maldų simfonijos" partitūra.

Jeigu prabilome apie natų leidybą, tai gal priminkite, ar daug Jūsų kūrybos išleista?

Negaliu skųstis. Išleistas net mano operos "Paklydę paukščiai" klavyras. Įvairiu metu daug spausdinta mano vokalinės muzikos. Beje, ji gan populiari. "Bangų" ciklą Virgilijus Noreika "išvežiojo" po įvairius kraštus, "Ežerų krašto daina" (ž. A. Drilingos) vienu metu buvo numylėtas pageidavimų koncertų "hitas". Plačiai skambėjo ir "Daina apie paukščius" iš minėtos operos.

Tai gal kita kompaktinė plokštelė bus skirta Jūsų vokalinei muzikai?

Ko gero - taip.