Naujas puslapis mūsų atlikėjų diskografijoje

Įrašyti ir išleisti savo kompaktinę plokštelę - be abejonės, muzikos atlikėjui labai svarbu. Ko gero, tai bemaž palankiausia galimybė save paanalizuoti, išgirsti tarsi iš šalies. Be to, skaitmeniniu įrašu įamžinamas ir tam tikras nueitas kūrybinis etapas, galintis nulemti jau naujus ateities kūrybinius sprendimus. Tokio pobūdžio leidiniai labai aktualūs ir klausytojams, kurie ne visada turi pakankamai progų išgirsti mėgstamus interpretuotojus mūsų didžiosiose scenose. Reikšmingi jie ir muzikos specialistams, turintiems palankią galimybę geriau identifikuoti atlikėjų paliekamus pėdsakus.

Smuikininkę Ingridą Armonaitę drąsiai priskirtume prie stipriausių dabarties mūsų smuikininkų, atkakliai gludinančių savo braižą, racionaliai ieškančių interpretacinei saviraiškai kuo artimesnės muzikos klodų. Nors ir nelepinamos koncertais didžiosiose mūsų scenose (o tai iš tikrųjų nesuprantama, turint galvoje šios smuikininkės repertuarą bei profesinį meistriškumą), I. Armonaitės sukaupti ir vis augantys meniniai rezultatai akivaizdūs: keliolika koncertų smuikui ir orkestrui, tarp jų J. Brahmso, M. Brucho, E. Lalo, J. Sibeliuso, A. Bergo, S. Prokofjevo, taip pat L. van Beethoveno, J. Brahmso, E. Griego, C. Francko, S. Prokofjevo, C. Debussy, M. Ravelio sonatos, pluoštas lietuvių kompozitorių kūrinių - O. Balakausko, V. Barkausko, J. Juozapaičio, B. Kutavičiaus, O. Narbutaitės, A. Šenderovo, M. Urbaičio ir kitų autorių.

Lapkričio 13 d. pilnutėlėje klausytojų "Vartų" galerijoje pristatyta pirmoji I. Armonaitės kompaktinė plokštelė. Anksčiau šiai smuikininkei jau teko dalyvauti įrašant kompaktines plokšteles, tačiau pastaroji - išsamiausias solistės kūrybinis darbas, įgyvendintas pasitelkus nuolatinę akompaniatorę Aušrą Banaitytę bei scenos partnerį smuikininką Zbignevą Levickį. Dera pabrėžti, kad plokštelės turinys susijęs su 2000 m. lapkritį įvykusiu I. Armonaitės rečitaliu. Plokštelė, pavadinta "Dialogai" (tai kompozitoriaus A. Šenderovo kūrinio pavadinimas), su- komponuota iš trijų autorių muzikos: D. Šostakovičiaus Dešimt preliudų, D. Cyganovo aranžuotų smuikui ir fortepijonui, amerikiečių kompozitoriaus L. Harrisono penkių dalių "Grand Duo" smuikui ir fortepijonui bei A. Šenderovo "Dialogai" dviem smuikams. Atitinkamus XX a. etapus jungianti kūrinių kompozicija išsiskleidžia pakankamai skirtingomis trijų autorių "kalbomis", ir tai liudija I. Armonaitės poreikį kuo dažniau apsistoti ties vos tik praėjusio šimtmečio klasikų ar visai naujais muzikos opusais. Kitaip tariant, ji linkusi kūrybiškai žengti sudėtingais, o kitąsyk ir visai nepramintais muzikos keliais, nes nestokoja išlavintos fantazijos, veržlumo ir profesinių įgūdžių.

Smuikininkės estetiniams kriterijams atsiskleisti pasirinkta palanki dirva. D. Šostakovičiaus sąmojis, aforistiškumas, grotesko ir lyrikos briaunos leidžia klausytojams mėgautis tiksliu intonavimu, atlikėjos pastabumu, naratyviška frazuote. Tuo tarpu L. Harrisono tirštas muzikinis verpetas - tarsi sudėtinga formos, koncepcijos lygtis, kurią smuikininkė azartiškai sprendžia drauge su lygiaverte partnere, pianiste A. Banaityte. Jos įprasmina klampią šio eklektiško "Duo" muzikinę medžiagą, suteikdamos jai filosofinės gelmės, žanrinio šėlsmo bei virtuozinio efektingumo. A. Šenderovo "Dialogai" verčia I. Armonaitę ir Z. Levickį susitelkti ties instrumentų garsinėmis galimybėmis, spalvingais tembriniais piešiniais, kuriuos abu smuikininkai plėtoja pagal savo individualią vaizduotę.

Kompaktinė plokštelė "Dialogai", įrašyta 2001 m. pavasarį, - vykusi "vizitinė kortelė" dar mažai šiuos atlikėjus pažįstantiems klausytojams, turėsiantiems puikią inspiraciją tą pažintį tęsti ir gilinti. Šis Vilniaus plokštelių studijos leidinys - graži dovana ir aktyviems melomanams, jie galės dar kartą įsitikinti šio ansamblio stiprumu, įtaiga, be to, pasimėgauti ir kokybišku akustiniu rezultatu (garso režisierius R. Fedaravičius), ir originaliu plokštelės apipavidalinimu (tekstai - V. Zalatorio, dizainas ir fotografijos - I. Selenytės).

Vytautė Markeliūnienė