Dailė

Naujienos iš Europos centro

Nauji darbai Europos skulptūrų parke

Živilė Ambrasaitė, Elena Černiauskaitė

iliustracija
Artūras Raila. "Baltas"
Ž. Ambrasaitės nuotr.

Netoli Europos geografinio centro įsikūrusiame Europos parke šių metų rugpjūčio 1-28 d. vyko X tarptautinis skulptūros simpoziumas, kurio metu JAV, Japonijos bei Lietuvos menininkai parkui kūrė naujas skulptūras. Ekspoziciją šiais metais taip pat papildė kasmet rengiamo skulptūrų plenero metu sukurti Bulgarijos ir Gruzijos dailininkų darbai.

Modernaus ir šiuolaikinio meno muziejaus po atviru dangumi teritoriją išraizgę takai, nužymėti jau iš anksčiau pažįstamais Solo LeWitto, Denniso Oppenheimo, Magdalenos Abakanowicz bei daugelio kitų įvairių pasaulio šalių menininkų darbais, dabar džiugina naujais kūriniais. Tarp jų yra ir įspūdingas skulptoriaus iš Jungtinių Amerikos Valstijų DeWitto Godfrey sukurtas objektas - "Europos skulptūra", sumontuota iš tūkstančių taisyklingos formos narelių. Iš 3,5 tonas sveriančių plieninių kampainių bei daugiau nei 2000 varžtų surinkta lanksti metalo struktūra, tarsi siekiant paneigti metalo, kaip tvirtos medžiagos, mitą, paversta plastiška, tačiau neprarandančia monumentalumo skulptūra. Dailininkas, užsienio žurnalistų pramintas "plieno žmogumi", pasitelkė medžiagai būdingas savybes ir įgyvendino šią apgaulingai nestabilią formą.

Kitas šiais metais Europos parko simpoziume dalyvavęs dailininkas iš Japonijos Akihiko Kuwayama sukūrė plieninę "Gyvatę". Iš pradžių sunku pastebėti kaitinto ir lenkto metalo raizginį, išsirangiusį tarp žolės bei medžių - jis iš tiesų primena šliužą, išnyrantį ir vėl pasislepiantį žemėje. Šis kūrinys idealiai atspindi ekspozicijos idėjas - parko lankytojas, ieškantis skulptūrų ir apsiginklavęs tik žaisminga schema, gali praleisti nemažai laiko klaidžiodamas aplink ir vis nepastebėdamas sutvėrimo, visą laiką tūnojusio čia pat pakelėje.

iliustracija
Akihiko Kuwayama. "Gyvatė"
Ž. Ambrasaitės nuotr.

Peteris Djelanas iš Nyderlandų atvėrė "9 medžių meilės sielas", ant pakelės medžių kamienų pritvirtinęs veido formos kaukes. Jo kūrinys taip pat "pasislėpęs", tačiau sunkinančias jo suradimo aplinkybes sukuria šalia esantis jau anksčiau parke eksponuojamas Vibha Galhotra ir Ashisho Ghosho (Indija) kūrinys "Intymus grožis". Šie du darbai neužgožia, bet savotiškai papildo vienas kitą, leidžia lankytojams pajusti tiek meno ir gamtos, tiek ir kūrinių tarpusavio vienybę.

Šiemet į parką buvo atvežta ir lietuvio menininko Artūro Railos skulptūra "Baltas" - monumentali betoninė struktūra, eksponuota dabartinės prezidentūros kiemelyje. Jos ekspozicijai parinkta puiki vieta aikštelėje ant kalvos. "Baltas" čia išnyra iš už medžių tarsi vandentiekio bokštas ar neaiškus kaimynų iš svečių šalių aparatas, sumontuotas iš stambių betoninių žiedų.

Skulptūrų muziejuje eksponuojami ir lietuvių menininkių kūriniai. Eglės Kuckaitės "Slenkstis 1838" - iš medžio suręstos bei varžtais sutvirtintos formos išmėtytos tarp medžių, iš tolo primenančios tai išsibarsčiusius pavienius rąstus, tai suolus arba apleistą antkapį, žymintį tam tikrą ribą, slenkstį. Kitos lietuvės skulptorės Mijos Džeinaros Ubartas darbas "Sapnų pagalvė" šiuo metu vis dar montuojamas.

iliustracija
DeWitt Godfrey. "Europos skulptūra"
Ž. Ambrasaitės nuotr.

Kasmet Europos parkas kviečia jaunus pokomunistinių šalių menininkus dalyvauti skulptūros plenere. Šiemet muziejaus dalį, skirtą pirmojo tarptautinio skulptūros simpoziumo Lietuvoje bei Rytų ir Vidurio Europos jaunųjų menininkų plenerų darbams, papildė bulgaro Nikolajaus Koliazovo skulptūra "Akmeniniai veidrodžiai" bei gruzino Iraklio Tsuladze iš metalo suvirintas objektas "Krevri-Mravaljamier". Pastarasis primena dar nuo karo laikų užsilikusį per pusę skilusį sviedinį, tarsi atsitiktinai paliktą kiek atokiau nuo šalia esančių kūrinių - taip sustiprinamos jo keliamos asociacijos. Tuo tarpu N. Koliazovo iš lietuviškų lauko riedulių sukurta skulptūra, nekeldama jokių su destrukcija susijusių minčių, harmoningai papildo ankstesnių darbų suformuotą aplinką - aukurai ar atidarytos kriauklės tarsi spinduliuoja šilumą ir ramybę - skulptorius deramai išnaudojo akmens galimybes, minimaliai prie jo prisilietęs leido medžiagai kalbėti pačiai už save.

Pasak Europos parko įkūrėjo Gintaro Karoso, "Europos parkas panašus į meno kūrinį, kai menininkas nežino, koks jis bus ateityje, tačiau nuolat stengiasi jį tobulinti. Europos parkas nuolat keičiasi, nes keičiamės ir mes." Nuolat ne tik pasipildo muziejaus ekspozicija, bet ir pasikeičia kūrinių buvimo vieta - atsiradus tinkamesnei, senieji darbai perkeliami į ją, todėl lankytojai niekuomet negali būti tikri, ką pamatys už kito posūkio.