Trys britų aktorystės pamokos

George Dillon D. Matvejevo nuotr.

Šiųmetė Naujosios dramos akcija pakurstė ne tik teatrologinį smalsumą. Pirmą kartą į kasvasarinio teatrinio festivalio programą buvo įtraukti praktiniai seminarai, kuriuose jaunieji lietuvių aktoriai bei aktorės turėjo progą artimiau susipažinti su savo vyresniaisiais užsienio kolegomis ir pasisemti profesinių gudrybių in british. Tris pusdienius "Meno forte" jaunieji lietuvaičiai "mankštinosi" su svečiais iš Anglijos - "Volcano Theatre", "Paines Plough" ir "Frantic Assembly" trupėmis bei George`u Dillon`u.

Pirmoji į savąjį seminarą pakvietė fizinio teatro "Volcano" trupė. "Tik nereikia būti protingiems, būkite tikri", - susirinkusiuosius perspėjo šio kolektyvo atstovė Fern Smith. Pirmiausia seminaro dalyvius ji pakvietė kūrybiškai ištirti šalia esančių daiktų paviršius, kreipiant dėmesį į tai, kaip skirtingai tos medžiagos verčia jaustis. "O dabar atsigulkite ant žemės ir atsipalaiduokite. Pajuskite, kaip kūno mėsa atsiplėšia nuo kaulų ir pasklinda po grindis. "Sąmonės akis" mėginkite nuleisti į kojų sąnarius. Kauluose juskite tik erdvę ir orą", - kalbėjo seminaro vadovė. Vėliau savus kūnus aktoriams reikėjo pajusti per balsą: britų aktorė liepė "nuprausti" kiekvieną kūno dalį ir kiekvienu judesiu mėginti sukelti atitinkamą garsą. "Tai naujas jūsų kūnas su nauju savo garsu. Mėgaukitės savo naujuoju kūnu, žaiskite su jo garsais", - kalbėjo Smith. Susikūrę "naujuosius kūnus", seminaro dalyviai turėjo "eiti pasivaikščioti" ir nauju balsu bendrauti vienas su kitu ar kalbėti choru. Kitas pratimas buvo susijęs su menamo daikto garsinės išraiškos paieškomis: sustoję ratu, seminaro dalyviai perdavinėjo vienas kitam į rankas kokį nors menamą objektą ir mėgino rasti jį apibūdinantį garsą. "Žaiskite su kalba, - sakė Smith. - Pamirškite vaidybą." Dar kitam pratimui ant žemės buvo išdėlioti popieriaus lapai su juose užrašytais žodžiais. Seminaro dalyviai turėjo ieškoti vieno ar kito žodžio emocijos - stengtis ne suvaidinti ją, o išgauti iš vidaus. Jaunieji lietuvių aktoriai mėgino patirti, kaip šios emocijos pradeda valdyti jų kūnus ir balsus, mokėsi tomis skirtingomis emo- cijomis vienas į kitą reaguoti, mėgino savajai emocijai parinkti kokį nors žodį, išskaidyti jį skiemenimis ar garsais. "Galvokite apie garsų kokybę ir iš tų žodžių išmeskite prasmę", - mokė "Volcano" atstovė.

Į antrąją aktorystės pamoką jaunuosius lietuvių aktorius pakvietė simpatiškieji "Paines Plough" ir "Frantic Assembly" trupių vaikinukai Stevenas Hoggetas bei Scottas Grahamas. Seminaro pradžioje jie patikrino lietuvaičių reakcijos staigumą ir privertė juos gerokai paprakaituoti: kuo skubiau ir kuo staigiau vykdyti britų komandas - ištuštinti salės erdvę, subėgti į salės centrą, rodyti mėgstamiausią savo daiktą, apkabinti mylimiausią žmogų, pavaizduoti kritiką (aišku, labai susirūpinusį ir labai "protingą"). Gerokai nuvarginę susirinkusiuosius, britų aktoriai pasiūlė keletą tarpusavio kontakto pratimų. Į poras suskirstyti seminaro dalyviai mokėsi be jokių emocijų, be jokio santykio "susikibti akių vyzdžiais" ir šitaip sekti vienas kito judesius. Paskui prie poros priėjęs trečiasis turėjo mėginti išardyti anų dviejų kontaktą ir akimis pavogti vieną kurį iš poros. "Akių kontaktas turi didelę reikšmę", - kalbėjo Hoggetas ir Grahamas. Tačiau didžiausią savo seminaro laiko dalį "Paines Plough" ir "Frantic Assembly" aktoriai skyrė judėjimo sinchronijai ir judesio ritmikai. Seminaro dalyvius jie mokė pagal vieną savo "Mažučio dinamito" sceną - tą, kur gulėdami ežero pakrantėje trys jaunuoliai sinchroniškai atlieka tam tikrus judesius. Paskui, suskirstyti į tris grupeles, lietuvių aktoriai turėjo parengti smagias ritmingų judesių mini programėles ir jas atlikti, judėdami kuo lygiau bei kuo sinchroniškiau.

Trečiajame seminare lietuvių aktorius pasitiko Dillonas. Su susirinkusiaisiais jis mielai ir atvirai dalijosi savo profesine patirtimi. "Kuo daugiau žinai apie savo personažą, tuo sunkiau jį suvaidinti. Žinojimas, mintis sustabdo veiksmą. Priešingai - veiksmas visada turi sukelti mintį", - kalbėjo "Aktoriaus pasakojimų" spektaklio au- torius ir atlikėjas. Iš pradžių drąsiausius seminaro dalyvius jis išbandė mini etiudais: liepė jiems pavaizduoti rūkymą, o paskui dar ir rūkant kaip nors "panaudoti" kojas. Aptardamas šias mini sceneles, Dillonas kalbėjo apie paprastų vaidybinių priemonių įtaigą ir apie tai, kad scenoje "suveikia" tai, kas paprasta, o ne tai, kuo įžūliai mėginamas atkreipti dėmesys. Paskui seminaro dalyviai, Dillono įspėti apie rytdienos blauzdų skausmus, atliko keletą apšilimo pratimų, be to, išmoko japoniškai suskaičiuoti nuo 1 iki 8. Apšilus buvo nagrinėjamas judesio ir garso santykis: kokį nors pasirinktą garsą seminaro dalyviai mėgino išplėsti atitinkamu judesiu, o paskui atvirkščiai - pasirinkę kokį nors judesį, bandė rasti jam tinkamą garsą. Po to Dillonas lietuvių aktorius mokė vaikščioti - lėtai, bet tvirtai išlaikant pusiausvyrą. Atrinkęs keturis žmones, britų aktorius pasiūlė jiems greitai ir "iš nieko" sukurti banketo sceną: lėtai judėdama, toji ketveriukė turėjo pasirodyti bankete ir išplėtoti kokią nors veiksminę situaciją. Vėliau Dillonas perėjo prie pratimų su žodiniais tekstais: tekstą reikėjo ištęsti kiek įmanoma ilgiau, išlaikant ilgas pauzes. Dillonas kalbėjo apie tai, kaip svarbu scenoje kalbančiajam jausti skirtumą tarp natūralios ir "ištemptos" pauzės trukmės. Paskui seminaro dalyviai išbandė skirtingą teksto skaitymo tempą. Pabaigoje trys lietuvaičiai, gavę užduotį atkreipti į save kitų dėmesį, mėgino ir nusirenginėti, ir stovėti ant galvos. Bet Dillonas įvertino tik tai, kas atkreipia dėmesį savo paprastumu ir vidiniu susikaupimu.

Šiuose seminaruose jaunieji lietuvių aktoriai gavo tris "britiškas" aktorystės pamokas. O be praktinės naudos, čia viskas, žinoma, buvo dar ir labai smagu.