Dailė

KKKKK

Gytis Skudžinskas

iliustracija
Antanas Mončys. Kaukės. 1986–1987 m.

Mail art projektas "Kaukė" A. Mončio namuose-muziejuje Palangoje

1987 m. Antanas Mončys sukūrė seriją arte povera stilistikos kaukių. Praėjus penkiolikai metų, A. Mončio namuose-muziejuje Palangoje eksponuojama tarptautinė mail art paroda "Kaukė".

Mail art glaudžiai siejasi su neodadaizmu, fluxus etc. Nors judėjimas egzistuoja jau keturiasdešimt metų, pagrindiniai principai išlieka tie patys – jo didenybė atsitiktinumas bei įvairiakryptė demokratija. Dažniausiai mail art menininkams svarbu formatas bei jo galimybių ribos. Pasirinkdami atviruką (banaliausią, bet visuomet reprezentatyvią komunikacijos formą), jie stengiasi delokalizuoti įprastinį kanoną. Idėjų apykaita kūrinius papildant būtinais pašto atributais (ženkleliai, adresai, lipdukai) bei netikėtais pašto darbuotojų viražais (antspaudai, pastabos etc.) leidžia atrasti net patiems autoriams netikėtą rezultatą. Mail art pulsuote pulsuoja laisvamaniška grafika, čia niekada nėra atstumtųjų ar lyderių, neaktualūs centro ir periferijos klausimai, todėl parodose šalia pripažintų autorių atsiranda vaikų darbų (Vokietijos menininkas Heinzas Bleseris bei jo dukra Robin Marie Bleser).

Teminėje parodoje "Kaukė" dalyvaujantis 61 menininkas iš 14 šalių atskleidžia visą interpretacijų amplitudę – nuo pirmapradžio ritualinio šėlsmo iki socializacijos primetamų vaidmenų.

Dauguma autorių apeiginį etninį atributą konfigūruoja nevengdami šiandienos civilizuoto pasaulio įtakų. Šiuo atveju kaukė svarbi kaip savianalizės priemonė, tautos identiteto, santykio su protėviais paieškos. Kartkartėmis pereinama į misticizmą ar net fiktyvią spekuliaciją. Kaukės reinterpretacijos, pasitelkus modernias priemones – kompiuterį, fotoaparatą etc., intriguoja bei sintetina naują patirtį, sietiną su archetipinio pasaulio vizijomis (Estela Patricia Vivo iš Argentinos, Ruggero Maggi iš Italijos, amerikietis Jeanas Kusina ir kt.).

Socialinių kaukių analize domisi Marius Zavadskis, dar aiškiai prisimenantis mokyklos uniformų monotoniją. Tobulas sociumo žaidimo taisyklių įvaldymas asimiliuoja autsaiderius ir lyderius. Griežtos taisyklės ir manieringumas grupę paverčia vienu organizmu, kur išsiskiria tik dirbtinai primestas personažas.

Kitokioje situacijoje atsiduria negalintys nusiimti "savų" kaukių, liga ar luošumas paverčia kitokiu (Massio Medola iš Italijos). Kitoniškumas, nepažįstamas, tarsi anapusinis, it magnetas pritraukia susidomėjimo, pagarbos, gailesčio, paniekos srautą. Psichikos sutrikimai sustiprina kito autonomiškumą, jis tampa nepažįstamų, painių gatvių labirinto gyventoju (Darius Gerulaitis). "Sveikesnioji" visuomenės dalis tikrai būtų patenkinta, jei juos būtų galima valdyti mygtukų on/off paspaudimais. Savoje aplinkoje taip pat negali išvengti keistų šamaniškų apeigų, nesi apsaugotas nuo konvulsiško ritualo judesių ir garsų.

"Kūryba – autoriaus kaukė", – deklaruoja Heinzas Bleseris, jam pritariamai linksi viso pasaulio menininkai. Sąmoningas siekis savo kūrybą paversti atpažįstama bet kokiu atveju ir bet kokioje aplinkoje uždeda biografinę žymę, bet kartais atrodo it beviltiškas riksmas kultūrinės informacijos sraute. Riedantys obuoliai Tizianos Baracchi kūryboje, Barbaros Simpson kačių paradas.

Japonas Teruyuki Tsobouchi, performansą atliekantis jau keliasdešimt metų, ne tik nužymi savo tvirtai pasirinktą poziciją, bet ir savinasi viešos erdvės ženklinimo sistemas. Kelio ženklai, suritualinantys vairuotojų kasdienybę, tampa ir autoriaus veiklos manifestu, nenutrūkstamai vykstančio performanso garantija.

Antrame muziejaus aukšte eksponuojamos A. Mončio kaukės, įsiurbusios į save kažkada naudotų, puoselėtų, tvarkingai saugotų daiktų poveikį, nužymi paralelę tarp rituališkumo ir socialumo, puikiai pratęsia mail art projekto koncepciją bei aktyviai papildo keliasdešimt metų vėliau sukurtus darbus. Negana to, A. Mončio darbai iš esmės plokštuminius mail art kūrinius praplečia savo trimačiu apčiuopiamumu.