Lietuviški akcentai

Varšuvos knygų mugėje

Kad ir bylinėdamasis su Palangos valdžia (o kartu ir su mylima Lietuvos valstybe) dėl kurhauzo, paskutinysis grafas Tiškevičius atvyko į Varšuvos knygų mugėje surengtą Lietuvos pristatymą. Lietuviams džiazuojant, jis maloniai šnekučiavosi su lietuvių "bajorais, vaizbūnais ir literatūros baudžiauninkais", nė kiek neriesdamas nosies. Czesławo Miłoszo brolis Andrzejus irgi sėdėjo "Jazgot" kavinėje, kai skaitėme (Gintaras Grajauskas, Marius Ivaškevičius ir šių eilučių autorius) savo kūrybą. Lietuviškai lenkiška vakaronė, mano galva, buvo vykusi – suinteresuota publika, puikūs vertėjai, šioks toks televizininkų bei fotografų dėmesys. Visi čia žinojo, kad esam Frankfurter Buchmesse "šauktiniai" svečiai. Delikačiai buvo vengiama klausinėti apie politines peripetijas.

Mugė buvo surengta PKIN (Pałac Kultury i Nauki), sovietų lenkams dovanotame "dangoraižyje" greta Warszawa Centralna stoties. Naujųjų vakariečių iššautų aukštybėsna dangoraižių kaimynystėje jis atrodo kaip anachronizmas, tačiau nutarėm, kad ateis laikas, kai šis gremėzdas bus paskelbtas architektūros paminklu. Tokių daugiau nėra ir nebus. Juolab kad socializmo periodo Varšuvos daugiaaukščiai atrodo nykiai kaip ir visur.

Varšuvoje (truputėlį gėda) lankiausi pirmą kartą ir sėkmingai (nekuklu) būtent čia pirmą kartą į rankas paėmiau savo užsienyje išleistą knygą – Alicijos Rybałko išverstą "Tūlą". "Pogranicze" leidyklos stende mačiau jau anksčiau išleistus Grigorijų Kanovičių ir Tomą Venclovą. Marius Ivaškevičius savąją "Istoriją nuo debesies" buvo išsileidęs bene dar anksčiau. Lenkiškajam debiutui ruošiasi ir poetas Gintaras Grajauskas, kurio skaitymai Varšuvoje (sinchroninis vertimas į lenkų k. per mikrofoną) paliko, ko gero, stipriausią įspūdį. Lenkai mielai verstų ir mūsų poeziją, ir prozą, bet bėda ta pati kaip ir pas mus, kaip ir visur: liesa kišenė!

Nepaisant to, lietuviški (o ir latviški) akcentai 47-ojoje Warsaw Book Fair buvo pakankamai ryškūs, nors ir nenustelbiantys leidybos ryklių, kardžuvių ir dantytų ešeriukų. Stende "Lenkų literatūra svetur" lietuvių leidykla "Strofa" irgi buvo pastebima. Džiugu, kad tai ne "senienos", o aktualūs, skaitomi autoriai – Tokarczuk, Pilchas, Miłoszas.

Lietuviai irgi siūlė keletą naujienų: Donatos Mitaitės knygą apie Tomą Venclovą (beje, paveikiai ir įdomiai parašytą), dar vieną kitą "karštą" leidinį. Popieriniai maišeliai knygoms jau puikavosi Frankfurto mugės atributika. Gerbėjai galėjo gratis gauti ir geros kokybės atvirukų su Vilniaus centro koliažu, Ganelino trio ir erotiška scena iš Koršunovo "Ugnies veido". Lenkų spauda į lietuvių pastangas kaip nors ypatingai nereagavo, bet visiškai tylomis irgi neapėjo. Mūsų laikraščiams iki jų vis tiek dar labai toli. Gal klystu, bet man rodos, kad lenkai, be rusų ir vokiečių, – bene daugiausiai literatūrą verčianti tauta. Sveiką (ar nesveiką?) pavydą kėlė pačiame miesto centre pastatyti įspūdingi stendai, skelbiantys apie estų kultūros dienas Varšuvoje, Gdanske, Krokuvoje, Poznanėje. Janas Krossas Lenkijoje – jau "privalomas" autorius. Pagalvojau: estai, jau įsitvirtinę Skandinavijoje ir Vokietijoje, "atims" iš mūsų ir kaimynus lenkus!

Tyčia neminiu visų lietuviškų renginių ir užkulisinių sandėrių. Mat tiesiog beveik nieko apie tai nežinau. Pirmąkart atsidūrus lenkų metropolyje, rūpėjo bent kiek pasidairyti po miestą. Jis nei sukrėtė, nei nuvylė: viskas taip, kaip ir įsivaizdavau. Tiesa, lenkų turistai, atkakę į Vilnių, jau galės džiaugtis ir Paknio "korporacijos" išleistu Tomo Venclovos "Gidu po Vilnių". Jis gal bent kiek atsvers pačių lenkų gausiai leidžiamus "gidus", albumus, lankstinukus ir kitą nostalgijos Vilnijai kupiną produkciją.

Prie pat į Knygų mugę vinguriuojančios eilės Lenkijos kariai iš didžiulių katilų veltui pilstė sriubą ir košę. Valgančiųjų buvo negausu, visi veržėsi prie dvasios peno – knygos. Lietuviai nemokamu maistu pasipūtėliškai nesinaudojo. Visi buvo sotūs pakeliui sukirstais flaki, bigos, chlodziec, t.y. šaltibarščiais, nors vienas garbus lietuvių leidėjas tikėjosi gausiąs šaltienos...

2002 m. gegužė, Varšuva – Vilnius