Poezijos skaitymai su intarpais

Obelių geležinkelio stotyje

Padidinta oktava suskambėjo trečiasis Obelių poezijos pavasaris "Anys kalbęs žodžiais". Jis buvo skirtas praėjusį viduržiemį autoavarijoje žuvusiam rokiškėnui poetui Sigitui Araminui atminti. Neoficioziniams poezijos skaitymams obeliškis menininkas Rimvydas Pupelis randa tinkamų nesukultūrintų vietų. Pirmasis bandymas įspūdingai "sužaistas" mechaninėse remonto dirbtuvėse, antrasis (pernykštis) – dvaro arklidėse (kitaip – kolūkio bulvių rūsyje). O pastarieji skaitymai vyko Obelių geležinkelio stotyje, kuri yra pasienio kontrolės ruože. Čia pasirodantys įtartini veidai iškart prašomi atversti pasus, o jų neturintys gražiai sulaikomi arba dar gražiau areštuojami. Tačiau poetų apsauga buvo laiduota. Jais aklai pasitikėta, netikrinti krepšiai, neišverstos kišenės ir viduriai, neliepta išsižioti ir rodyti liežuvių. Beje, nepasididžiavo ir poezijos klausyti atėjo patsai geležinkelio stoties viršininkas Valdas Lapinskas. Tiesa, jau geri metai pro Obelius nepradunda nei "Šiauliai-Daugpilis" (šį traukinį liaudis buvo praminusi "Špikuliantu", mat 1990–1991 m. juo lietuviai broliams latviams gabeno duoną, batonus, grietinę, o parsitempdavo atgalios pilnutėles dėžes buitinės technikos bei kitokių namų apyvokos reikmenų ), nei "Kaliningradas–Maskva". Dabar pro čionai perdien "pragelžkeliuoja" septyni ar aštuoni išimtinai krovininiai šilumvežiai.

Panevėžio, Vilniaus, Šiaulių, Utenos poetų ekipažus perone muzikiniais "tušais" sutiko Rokiškio muzikos mokyklos pučiamųjų orkestras. Šitiekos poezijos klausytojų ir mylėtojų sulaukia toli gražu ne dažnas poezijos vakaras sostinėje. Sėdimų vietų geležinkelio stotyje buvo parūpinta pusšimčiui asmenų. Dar geros trys dešimtys neplanuotų vyrų ir moterų atsakingai (atsargiai) ramstė sienas. Užrašas virš kasos langelio su pinigų stalčiuku visus perspėjo: "Bilietus ir grąžą tikrinkite neatsitraukiant nuo kasos" (kalba netaisyta – aut. past.).

Trečiasis "Anys kalbęs žodžiais", kaip ir aniedu pirmtakai, buvo inkrustuotas muzikiniais intarpais, o šįsyk dargi ir vizualiais dalykais. Čia pat eksponuota atvykėlių paroda ą la fluxus. Savo fotografijų serijos "Filosofinės būdelės" (lauko statinėliai, paprastai vadinami išvietėmis) kadrus eksponavo Dainius Gintalas. Uteniškis Arvydas Jurkaitis rodė iš mūsų visų naudotos ir iki sąmonės užtemimo pažįstamos valiutos – tarybinių rublių – sulipdytus paveikslus ar tam tikras kompozicijas. Šį savo žanrą Arvydas vadina "rubliovu". Vaiskius fotoetiudus ir koliažinį autoportretą pateikė Vytautas Butvilas-Mažylis. Porą grafikos lakštų į stendą "Informacija" įspraudė šiaulietis menininkas ir poetas, raudonųjų serbentų vyno specialistas Petras IV, t.y. Petras Rakštikas. Ričardas Šileika prie sienos pricvakino vieną didelį eilėraštį apie meilę ir dviejų plakatų, protestuojančių prieš oralinį ir analinį seksą, ruošinius.

Niekam neprailgusį poezijos skaitymų renginį "permušdavo" nuotaikingi muzikiniai intarpai, pavadinti "Muzika drasko žodžių tylą". Ritminio garso akciją kartonine dėže (nuo "Neckermann" katalogų), perpus perpjauta tūta (nuo polietileninės plėvelės) bei kartoniniais R. Pupelio paveikslais "Pabučiavimas" ir "Šeši veidai" atliko Vilija Urbonienė, Irena Tervydienė, pats R. Pupelis ir Rytis Gruzdas. Muzikinį-žodinį performansą "Metų garsai" parodė Obelių vidurinės mokyklos dvyliktokės ir vienuoliktokės. Dusetiškis dailininkas ir muzikas Eugenijus Raugas savo ištikimąja armonika "sugrojo" dvi improvizacijas – "Vienos knygos apgailėtinas likimas" (buvo apdainuojama Herberto Reado "Trumpa moderniosios tapybos istorija") ir "Kitos knygos nerūpestingas gyvenimas" (improvizuojami pirmosios klasės "Šaltinėlio" tekstai).

Antanas A. Jonynas, žinoma, neiškentė neperskaitęs savo "topinio" eilėraščio "Nakties traukinys". Arūnas Spraunius uoliai įrodinėjo, kad mus (labai) myli "Palmolive", Antanas Žilinskas liejo sonetus, Julius Žėkas senovės kuršių instrumentu dambreliu sugrojo nepakartojamą melodiją "Beduinas skrenda per dykumą", Donatas Petrošius "įpurškė" mozaikinio praktinio irracionalumo ("Seansas su kirviais"), R. Gruzdas į bendrą skaitymų kontekstą įpindavo S. Aramino eilėraščių, Valdas Kišūnas užtraukė Londono Haid Parke parašytą savo dainą, V. Butvilas-Mažylis sudegino dvi savo būtojo laiko dienas – stalinio kalendoriaus lapelius. Dar nepamirštų "Panevėžio literatūrinių žiemų" rengėja Elvyra Pažemeckaitė (beje, į Obelius atlydėta net poros asmens sargybinių – fotomeistrų Stasio Povilaičio ir Sauliaus Saladūno) pristatė Panevėžio žurnalistės Liudos Jonušienės knygą "Panevėžio albumas. Laiškai iš Lietuvos provincijos". Tyliais egzistenciniais eilėraščiais poros valandų būties čia ir dabar tašką padėjo obeliškis studentas Audrius Urbonas (už tai gavęs smulkiažiedžių lauko neužmirštuolių puokštelę).

Po visam Obelių geležinkelio stotis ištuštėjo, pamažėl pilnėdama vakaro santalkų ir vienatvės spenglos. Poetai, dar vis iki galo neištuštinę palatvijin atsigabentos kūrybinės parakinės, veržėsi padegti jautrių obeliškių širdžių. Jie sulašėjo kavinaitėn, kur įsiliūliavo laisvamanių vakariniai (vakarėjantys) skaitymai "Šešėliai apkalba tavi".

Ad notata. Trečiosios Obelių poezijos šventės proga išleistame atvirlaiškyje (!!!) skrupulingai išvardytame devyniolikos rėmėjų rejestre pasigedau Violetos Pupelienės, kuri buvo pati pagrindinė ir vienintelė Obelių poezijos pavasario sumanytojo ir vykdytojo Rimvydo Pupelio rėmėja ir (pa)laikytoja.