Deimanto Narkevičiaus personalinė paroda „Skamba lyg XX amžiuje“

2014 rugsėjo 9 d. – spalio 24 d.
Atidarymas rugsėjo 9 d. (antradienį) 18 val.

Deimanto Narkevičiaus instaliacijos ir filmai dažnai apibūdinami kaip santykių tarp istorinių politinių represijų dokumentacijos ir mūsų atminties tyrimas. Menininkui itin svarbu kaip per reprezentaciją yra konstruojamas tiesos ir realybės suvokimas, kaip jį veikia asmeninės ir kolektyvinės patirtys bei pačios medijos refleksija. Dailėtyrininkė Neringa Černiauskaitė apibūdindama menininko kūrybą pažymi, jog Narkevičius „imasi visiškai laisvo menininko ir autoritarinės televizijos sąjungos programos ir tampa „tikrovės“ informacijos montuotoju, ar veikiau „lipdytoju“, kuriam skulptoriaus išsilavinimas padeda į vaizdus žvelgti iš savitos laiko ir erdvės perspektyvos“.   

„Skamba lyg XX amžiuje“ – paties menininko kuruota paroda, kurioje eksponuojami įvairiais laikotarpiais kurti ir iki šiol Lietuvos publikai nerodyti filmai, instaliacijos ir objektai. Garsas čia tampa pagrindiniu parodą formuojančiu elementu, svarbiausiu veikėju, kuris išsisklaido erdvėje, migruojant iš vienos ekspozicinės salės į kitą, persikūnija suformuodamas skirtingus kontekstus, suteikdamas skirtingas reikšmes bei prasminius svorio centrus.

Parodos ekspozicija pradedama filmu „Genties išnykimas“ (Disappearance of a Tribe, 2005), kuriame garsas nėra akivaizdžiai išreikštas, tačiau veikia kaip labai svarbi filmą formuojanti dalis. „Genties išnykimas“ – asmeninių nuotraukų koliažas apie vienos šeimos istoriją. Vaizdas sukurtas iš senų nespalvotų nuotraukų, įamžinusių menininko tėvo gyvenimo akimirkas. Autobiografinė pasakojimo linija filme nėra pabrėžta, atvirkščiai – siekta atrasti bendrų, universalių dalykų iš to meto kasdienybės, atgaivinti bendras socialistinės epochos patirtis. Filmo garso takelis nurodo į atskiras scenas: bičių dūzgimas, kunkuliuojantis vanduo ar girgždančios grindys. Tik laidotuvių scena atskleidžiama visiškoje tyloje. Garso takelis sumontuotas iš įrašų, surinktų iš tų vietų, kuriose 1940 – 1989 metais buvo darytos nuotraukos. Menininkas, sugrįžęs į fotografijose vaizduojamas lokacijas, įrašė tuo metu egzistavusius garsus. Įvedus judesį, fotografija tampa filmu, manipuliuotas garsas – gyva istorija, tikrove, tuo pačiu susiformuoja laiko prieštaravimas, dabartiniai garsai jungiami su praeities vaizdais. „Genties išnykimas“ yra puikus fotografijos ir istorijos dokumentas, nušviečiantis sovietmečio mėgėjiškos lietuvių fotografijos tradicijas.

D. Narkevičiaus garso instaliacija „Matching the TU-144“ (2012) nurodo į 7 dešimtmetį, kuomet Prancūzija, Didžioji Britanija, JAV ir Sovietų Sąjunga aktyviai varžėsi bandydamos sukurti keleivinį viršgarsinį lėktuvą. Sovietų Sąjungoje buvo sukurtas lėktuvas „Tupolev TU-144”, kuris 1969 m. viršijo garso greitį ir tapo greičiausiu oro laineriu istorijoje. Garsas fiziškai pajuntamas anksčiau nei žmogus suvokia garso šaltinį ir susieja jį su tam tikru jam žinomu reiškiniu ar objektu. Galerijos erdvėje atkurtas TU-144 variklio garsas tarsi atgaivina istorines įtampas bei žymi galios žaidybiškumą.

Gretimoje salėje eksponuojamame filme „Gyvenimo vaidmuo“ („The Role of a Lifetime“, 2003) jungiami trys skirtingi pasakojimo būdai. Pirmasis – interviu su britų režisieriumi Peteriu Watkinsu, įrašytas jam gyvenant Lietuvoje. Šalia P. Watkinso kalbos apie kūrybą, filmus ir artimą biografijos ir kūrybiškumo santykį gretinami Mindaugo Lukošaičio piešti Lietuvos peizažai, tarp kurių – Grūto parkas su socialistinėmis pokario skulptūromis. Trečiasis filmo elementas – Didžiosios Britanijos Braitono miesto archyvuose rasta filmuota medžiaga, kurioje mėgėjas entuziastas užfiksavo savo miesto gyvenimą. Tiek P. Watkinsas, tiek D. Narkevičius skeptiškai vertina vaizdus, kurie tradiciškai suvokiami kaip autentiški. Nepriklausomai vienas nuo kito, šiedu menininkai kuria filmus, stengdamiesi dekonstruoti konvencionalią vaizdinę istorinių liudijimų retoriką ir ieškoti kino kalbos, kuri nepajungia istorijos ideologiniam supanašėjimui ar žiniasklaidos modifikacijoms.

Naujausioje Deimanto Narkevičiaus dviejų projekcijų video instaliacijoje „Books on Shelves and Without Letters“ (2013) rodomas grupės Without Letters koncertas, filmuotas naudotomis knygomis prekiaujančiame knygyne „Keista“, Vilniuje. Nors koncertas yra jaunos lietuvių grupės, filmuotas šiais laikais, spontaniškai judančia kamera, tačiau čia vaizdo tekstūra, montažas, būdingas seniems muzikos vaizdo klipams bei savita knygyno estetika filmą tarsi perkelia į kitą dimensiją, padaro istoriškai sunkiai perskaitomu. Filme kuriamą mitinę jaunos roko muzikos tikrovę kartais pertraukia kito laikmečio intarpai, pulsuojantys iš skaitytojų vartomų knygų. Istorija, dabartis ir ateities sapnas filme tampa bendradarbiaujančiais elementais.

Parodoje taip pat eksponuojamas kūrinys „Proposal for Whatever You Play, It Sounds Like the 1930’s“ (2012), sukurtas naujai statomo Nacionalinio socializmo muziejaus Miunchene konkursui bei viena pirmųjų menininko skulptūrų  „Game No. 1“. 1995 metais sukurtas kūrinys - futbolo kamuolys, susidedantis iš atskirų segmentų, kurie yra menininko kūno paviršiaus atliejos. Taip kūno paviršius tampa gerai atpažįstamo, žaidimui skirto, objekto dalimi. Sukūrimo metais darbas buvo atlietas iš betono, o dabar pagal originalias formas atkurtas iš bronzos.

Deimantas Narkevičius (g. 1964) 2001 metais atstovavo Lietuvai 49-ojoje Venecijos bienalėje, 2008 metais įvertintas prestižiniu Vincento van Gogho apdovanojimu bei Nacionaline kultūros ir meno premija. Dalyvavo Manifesta 2 ir Manifesta 10, Sao Paulo, Stambulo, Busano ir Gvangždu šiuolaikinio meno bienalėse, Miunsterio skulptūros projekte, Tarptautiniuose Roterdamo, Oberhauzeno, Berlyno kino festivaliuose. Menininko kūrinių yra įsigijusios stambios privačios ir valstybinės kolekcijos, tarp kurių MoMa Niujorke, Tate Modern Londone, Reina Sofia muziejus Madride, Louisiana modernaus meno muziejus Kopenhagoje, Musée d‘art Moderne de la Ville de Paris, Prancūzijos nacionalinė kolekcija ir daugelis kitų. Paskutinė personalinė Deimanto Narkevičiaus paroda Lietuvoje buvo surengta prieš dešimtmetį, 2004 metais Šiuolaikinio meno centre, Vilniuje.


Globėjas Vilniaus miesto savivaldybė
Pagrindinis parodos rėmėjas Lewben Art Foundation
Parodos rėmėjai: Bioderma, Lietuvos kultūros taryba