ATRADIMŲ GALERIJA:

APIE:

Eglė Grėbliauskaitė
Gimė: 1974
Studijos: 2015 - dabar VDA meno doktorantūra.
2013 - 2015 VDA, tapybos magistras.
2007 - 2013 Vilniaus Dailės Akademija, tapybos bakalauras.
1997 - 2001 The Open University Business School, MBA, Didžioji Britanija.

TEIGINIAI, RAKTAŽODŽIAI:

JŲ ĮRANKAI IRGI BUVO SIDABRINIAI  „Mane domina nerimas - nuolatinis grėsmės jutimas šalia. Tai tarsi žinojimas, kad galimi grėsmingi įvykiai yra „susirinkę" aplink ir stebi mano gyvenimą. „Juos" turiu stebėti ir aš. Kažkaip tikiu, kad mano stebėjimas neleidžia „Jiems” veikti. Grėsmę, labai panašią į beprotybę, šchizofreniją, įžvelgiu normaliuose daiktuose, pažįstamuose ir svetimuose veiduose, lokacijose.   „Jų liga" atsiveria staiga: tarsi praregiu vienam momentui, o po to vėl vaizdas sugrįžta į įprastą. Tačiau aš jau žinau „Jų" slaptą priklausomybę demonų pasauliui. Vaizdiniai šiek tiek primena kliedesius arba sapną.   Mano „herojai", kurių vis daugėja, kaip pašto ženklų kolekcininko albume, tarpusavyje sudaro bendras galimų grėsmingų įvykių kombinacijas. Noriu ištraukti šiuos slaptus demonų agentus iš metafizinės, „slaptos" erdvės į dienos šviesą (drobę), todėl juos portretuoju.   Noriu „Juos” demaskuoti, pasižiūrėti jiems į akis. Kuo realiau bandydama „Juos” nupasakoti, staiga pastebiu, kad jie ir vėl pasislėpė... Vis ieškau tų „dešimt skirtumų" jų veiduose - mano žinojimo liudininkų... „Pagaliau radau laiko pažiūrėti nerimui į akis. Jis lydėjo mane nuo pat vaikystės. Gal jis net ne mano? Gal mano mamos? Močiutės? Noriu į jį pažiūrėti kaip įmanoma aiškiau, be pagražinimų ir bereikalingų sentimentų.   Kartu klausiu, koks mano pačios santykis su juo, kiek jo galiu pakelti? Kaip atrodo egzistencinio nerimo portretas? Ar jis išnyks pažvelgus jam į akis? O gal jis man patinka?   Mąstydama apie nerimo kilmę, aiškinausi ar egzistuoja objektyvios priežastys jausti nerimą? Pasak neurologijos gydytojų, chroniškas nerimas, kaip toks, neturi nieko bendra su „priežastimis“. Pirmiausia jis atsiranda, o daug vėliau, kai mums išsivysto gebėjimas mąstyti, jis pasirenka sau mintis ir paaiškinimus.(...) Tik tada, kai nerimą sąmoningai pastebime, jis įsivynioja į atpažįstamas spalvas. Pritariu prancūzų teatrologui Antoninui Artaud, kuris pastebi, kad „šie dvasiniai ženklai turi apibrėžtą prasmę, kurią pagauname tik intuityviai, bet stipriai, jog nėra jokio reikalo jos nusakyti logikos ir samprotavimų kalba (...), o realizmo mėgėjai gali gėrėtis itin realistiška Antrininko vaidyba - Antrininko, kurį gąsdina ir trikdo vaiduokliai iš anapus.” Iš to kildinu ir savo darbo pavadinimą „Jų įrankiai irgi buvo sidabriniai”: intuityviai apčiuopiami „Jie” ir jų Sidabriniai įrankiai - egzaltuota estetinė, bet kartu ir ligota aplinka.   Raktažodžiai: nerimas, grėsmė, metafizinė erdvė, demonai, agentai, liga, demaskuoti, portretas, egzistencinis.   Eglė Grėbliauskaitė. 2013

NUORODOS:

 

---

MENOTYRININKO KOMENTARAS:

 

Be autorės komentaro, tik dalis Eglės Grėbliauskaitės sukurtų vaizdų iškart ir akivaizdžiai kelia nerimą. Tačiau įsigilinus į jos sau keliamas užduotis – demaskuoti nejaukumo kaltininkus, „juos turiu stebėti ir aš“, – bet kuris atvaizdas tampa įtartinas.

 

Grėbliauskaitė įvaizdina Lacano aprašytą pasaulio žvilgsnį, kurį jis pirmą kartą gerai suvokė stebėdamas sardinių skardinę ežero dugne. Makabriška demonų medžioklė sugaunant juos atvaizde, kurį galima naikinti, siautė ir viduramžiais. Tai turėjo būti priminimas apie pragaro kančias. O čia yra kova, bandymas sugauti visur išsklidusį paslaptingą ir įkyrų žvilgsnį.

 

Regos karaliavimo eroje menininkės elgesys nėra joks anachronizmas, veikiau natūrali reakcija. Nors ji šiek tiek baugina... Bet, pavyzdžiui, Hitchcockas tikėjo siaubo terapine funkcija, manė, kad išsigandimas net gali suteikti malonumą. Žinoma, kai jis baigiasi laimingai. O šiuo atveju laimingos pabaigos niekas nežada. Čia kitoks pratimas – mėginimas dokumentuoti neregima, rasti plyšius, pro kuriuos matosi neigiama materija. Suvokiant tapybą kaip filmo kadrų seką, sakyčiau, gaunamas gana įtaigus ir šiurpus pasakojimas.

 

Monika Krikštopaitytė