Šiek tiek lietuviškų muzikinių akcentų iš Zalcburgo

Rugsėjo pabaigoje įkūrimo šimtmetį šventė Tarptautinis Mozarto fondas (Internationale Stiftung Mozarteum; TMF). Jubiliejaus dienomis, Fondo pakviestas, Zalcburge apsilankė jo narys profesorius Petras Kunca. Kelionė įvyko remiant Sauliaus Karoso labdaros ir paramos fondui, už kurią profesorius nuoširdžiai dėkoja. Grįžęs jis papasakojo apie kelis lietuviškus akcentus tame su Vilniumi susigiminiavusiame mieste.

 

Mintis steigti Mozarto namus zalcburgiečiams kilo 1856 m., minint jų mylimo kompozitoriaus šimtąsias gimimo metines, tačiau lėšos statyboms pagaliau buvo surinktos tik XX a. pradžioje. Prasidėjęs Pirmasis pasaulinis karas nesustabdė austrų ryžto pagerbti savo muzikos genijų ir pastatas buvo užbaigtas. Veiklą Fondas pradėjo 1914 m. rugsėjo 29 d.

 

Šiais metais Mozarteumo Didžiojoje salėje buvo tiksliai pakartota prieš šimtą metų atlikta programa – Wolfgango Amadeus Mozarto, Josepho Haydno, Ludwigo van Beethoveno, Franzo Schuberto, Richardo Wagnerio, Carlo Löwe‘s kūriniai, taip pat tuometiniai Austrijos ir Vokietijos himnai. Šį kartą buvo pakviesti vien tik Zalcburgo atlikėjai: solistai vokalistai, ansambliai, kamerinis orkestras „Kamerata Salzburg“, Zalcburgo Bacho choras. Programos naujiena ir kartu koncerto pabaiga buvo pritemdytoje salės aplinkoje švelniai skambėjusi W.A. Mozarto daina „Abendempfindung“, suteikusi ypatingą prasmę visam vakarui.

 

Kitąrytą buvo paskelbta Atvirų durų diena. Įvairių šalių delegacijoms ir gausioms turistų grupėms gidai pasakojo TMF istoriją, aprodė patalpas, aiškino jų paskirtį, apibūdino veiklą. Net ir TMF prezidento erdvaus kabineto durys visą dieną visiems buvo atdaros, ten vyko trumpų filmų apie TMF veiklą demonstracija. Didžiojoje salėje visą dieną be pertraukos tęsėsi laisvai žmonių lankomas koncertas, kuriame pasirodė įvairių tautų jaunieji talentai ir ansambliai, studijuojantys Zalcburge. Taip vadinamoje Vienos salėje P. Kunca buvo liudininkas puikių meno renginių vaikams ir net... kūdikiams, nes, anot TMF prezidento Johanneso Honsig-Erlenburgo, Mozarto muzikos verta pradėti klausytis nuo kūdikystės. Prezidentas domėjosi Mozarto draugijos veikla Lietuvoje, buvo aptartos bendradarbiavimo perspektyvas.

 

Į Vilnių profesorius parsivežė labai teigiamą įspūdį apie TMF darbuotojų profesionalumą, jų dėmesį Lietuvai. Temos, jungiančios mūsų interesus: pirmiausia – W.A. Mozarto kūrybos ir kitų jo dokumentų globa specialioje bibliotekoje ir archyvuose, mokslinės jų studijos, perkėlimas į digitalines informacijos priemones, jų prieinamumas pasaulio kultūrinei visuomenei ir sklaida internete, konferencijų rengimas. Koncertų ir specialių Mozarto kūrybai skiriamų renginių atranka ir organizavimas, medžiagos apie Mozarto kūrybos interpretacijas pasaulyje rinkimas ir klasifikavimas. Svarbi TMF veiklos sritis – jaunimo muzikos reikalai. TMF turi Jaunimo skyrių.

 

Atvirų durų dienos vokalinio meistriškumo pamokose  P. Kunca klausėsi prof. Josefo Wallnigo paskaitų. Lietuvoje mes taip pat aukštai vertiname šį profesorių – puikų Mozarto operų atlikimo specialistą, LMTA Senatas jį išrinko garbės profesoriumi. J. Wallnigo meistriškumo klasėje Mozarteume ir dabar studijuoja Lietuvos vokalistai (čia, TMF, P. Kunca girdėjo jo viešą paskaitą VDU Muzikos akademijos studentui baritonui Mantui Gacevičiui). Be abejo, lietuvis profesorius aplankė ir auditoriją Nr 3, kurioje ilgus metus vokalo mokslus dėstė prof. Lilija Šukytė, žinoma Metropolitan operos Niujorke solistė, Vakaruose daugiau minima kaip Lilian Sukis. Jos klasėje malonu būdavo girdėti lietuvišką gaidą ir kalbą, kuria ji kalbėdavosi su savo padėjėja, jos studentų nuolatine akompaniatore Gaiva Bandzinaite.

 

Šiandien Zalcburgo muzikos ir teatro universitete Mozarteum dėsto ir kita Lietuvos menininkė, Tarptautinio Mozarto konkurso nugalėtoja, pianistė Irma Kliauzaitė. Dirigentas Arūnas Pečiulis aktyviai dalyvauja Zalcburgo krašto chorų veikloje. Šiandien galima sutikti ir daugiau Lietuvos menininkų, tęsiančių sėkmingą veiklą Zalcburge.

 

Neseniai toje padangėje suspindo nauja lietuviška žvaigždė – Krašto teatro (Landestheater) meno vadove ir dirigente tapo lietuvaitė Mirga Gražinytė-Tyla. Ką tik įvyko jos debiutinio spektaklio – W.A. Mozarto „Užburtosios fleitos“ („Die Zauberflöte“) premjera.

 

Zalcburgo dienraščio „Salzburger Nachrichten“ rugsėjo priedas „Theater Zeitung“ pateikia trumpą anonsuojantį pokalbį su dirigente bei keletu kitų operos statytojų. P. Kunca pateikia pokalbio vertimą.

 

Nemirtingoji Mozarto „Užburtoji fleita“ naujai inscenizuota Krašto teatre“ 

 

Rugsėjo 20 d. išvysime „Užburtosios fleitos“ premjerą. Šiuo metu vyksta intensyvios repeticijos. Apie kūrinio turinį ir pastatymo koncepciją pasakoja meno vadovė ir dirigentė Mirga Gražinytė-Tyla, teatro direktorius ir režisierius Carlas Philips von Maldeghemas ir Papageno vaidmens atlikėjas Simons Schnorras.

 

 

Tai didelis iššūkis, naujai prisiartinti prie plačiai žinomo kūrinio. Ieškoma, iškasama ir randama vis naujų patrauklių detalių – lyg tyrinėtume ledkalnį. Kūrinys yra persmelktas neaprėpiamos dvasios, kuri atsispindi muzikoje visais sąmonės ir pasąmonės lygiais.

 

 

Kiekviena figūra yra įprasminama individualiai. Pvz., Papageno charakteris yra mažiau intelektualus, jį lemia daugiausia pilvo poreikiai, kartu su Papagena jis įkūnija paprastą liaudį. Toks folklorinis elementas atsispindi ir muzikoje. Papagenui apibūdinti pakanka dainos formos, bet aukštesniajai porai – Taminui ir Paminai jau reikia lyrinės arijos. Ypatingas sumanymas – Nakties karalienės Keršto arija, kur ji savo pyktį išreiškia dieviškomis koloratūromis.

 

Man jis yra svarbiausia figūra. Su savo klajojančia trupe Schikanederis keliaudavo į įvairias vietoves ir mes pabandysime kai ką iš tos patirties priminti scenoje. Žiūrovas galės kartu įsigyventi į Schikanederio teatro tapsmą. Mums tai svarbus kūrinio dramaturginės linijos atskleidimo uždavinys.

 

Žmonių pora apsigyvena stebuklingame pasaulyje ir savo meilėje atranda jo principus. Kūrinio pradžioje mes matome Tamino ir Paminą taip pat Papageno ir Papageną kaip tarpusavyje priklausomas vienas nuo kitų būtybes. Bet vėliau jų, žmonių, prieštaringumą mums padės išreikšti ir Marionečių teatro lėlės (tai kaimyniniai teatrai, net turi bendrą sieną. – P. K). Jų žmoniškumo tapsmas išryškės viso kūrinio eigoje.

 

 

Šis vaidmuo man suteikia visai naują praturtinančią patirtį bendraujant su Papageno Alter Ego. Kartais aš jaučiu tą lėlę lyg kažką savaiminga, nuo manęs nepriklausoma, ir tuo pat nutolusia nuo mano paties jausmų. Bet kartais ji tampa mano asmenine dalimi, mano džiaugsmų ir baimių reiškėja. Visa tai tenka kiekvieną kartą arba sujungti, arba atskirti. Prisimenu, Papageno vaidmuo buvo mano vaikystės svajonė, kai 1991 ir 1993 m. dainavau Zalcburgo festivalyje trečiojo berniuko partiją. Režisierius tada buvo Johannesas Schaafas. Dabar man yra didelis iššūkis ir garbė Zalcburge įkūnyti Papageną .

 

 

Mozarto personažai ir charakteriai yra belaikiai. Operos tematika jaudina kiekvieną žmogų. Joje meilės istorija pateikiama žaismingai, palydint nemirtinga muzika.

 

Parengė Rita Nomicaitė