Paroda „Pabėgimo maršrutas (Šiuolaikinis slovakų menas)“
EXIT IS NOT ESCAPE Paroda „Pabėgimo maršrutas (Šiuolaikinis slovakų menas)“ ne tik pristato šiuolaikinį Slovakijos vaizduojamąjį meną, bet ir atskleidžia dinamišką poslinkį, įvykusį meno scenoje ir santykiuose su tarptautiniu meno kontekstu per du pastaruosius dešimtmečius. Šalia valstybinių muziejų ir galerijų tinklo Slovakijoje buvo įkurtos trys naujos Kunsthalle tipo institucijos, pristatančios ir populiarinančios šiuolaikinį meną (Hala umenia Košicėje 2013 m., Kunsthalle/ Dom umenia Bratislavoje 2014 m. ir Kunsthalle – Naujoji sinagoga Žilinoje 2014 m.). Svarbų vaidmenį šiame procese vaidina daugybė privačių galerijų ir jų veikla tarptautinėje meno rinkoje. 2009 m. Bratislavoje įkurta SODA galerija turi tikslą pristatyti šiuolaikinį slovakų meną užsienyje ir nutiesti natūralius komunikacijos kanalus bei užmegzti meninius dialogus platesniame Europos kontekste.
Parodoje Vilniuje yra pristatoma vienuolikos atrinktų autorių kūrinių kolekcija. Be stiprių individualių meninių programų, visi kūrėjai remiasi tais pačiais postkonceptualiais principais ir, pasitelkdami platų išraiškos priemonių bei požiūrių spektrą, kritiškai apmąsto dabartį, atiduodami pirmenybę analitiniams mąstymo būdams ir inversyvioms situacijoms. Paroda taip pat reprezentuoja dialogą tarp skirtingų kartų ir atskleidžia Slovakijos meninio mąstymo vaizdą bei tęstinumą per pastaruosius keturis dešimtmečius. Parodoje pristatomi du slovakų konceptualaus meno pionieriai, kurie vystė šią kryptį nuo pat praeito amžiaus septinto dešimtmečio, radikaliai pereidami nuo iliuzorinio vaizduotės režimo prie „mentalinio“ vizualinių duomenų ir idėjų perkėlimo. Stano Filko (1939 - 2007) ir Julius Kolleris (1939 - 2007) yra konceptualaus, tekstinio meno arba antimeno pradininkai. Filko mėgo kosminį filosofinį pagrindą ir čakrų, sferų bei elementų sistemas, tuo tarpu Kolleriui labiau rūpėjo intymios sąsajos ir nedideli pranešimai apie „UFO-nautus“ su simboliniu klaustuko ženklu pabaigoje. Jaunesnių kartų menininkų kūryboje taip pat esama nemažai sumaišties ir neaiškumo, žongliravimo stereotipais – visa tai yra užkoduota jų vizualiniuose pranešimuose. Tai geriausiai atskleidžia erdvinių kūrinių serija – objektai ir instaliacijos, kurios sukuria galingus įvaizdžius ir susieja juos su aplinka.
Objektai konstruoja kultūrines situacijas, kuriose metaforiškai atsispindi objektų ir prasmių „desakralizacija“ (Ilonos Németh iš įsivaizduojamo baldų kompanijos katalogo, Németh politinio ir geografinio Europos „centro“ paieškos, Mareko Kvetano šventų knygų ir kėdžių rinkinys, Viktoro Frešo aureolė aplink prezidento Vaclavo Havelo galvą ir kt.). Kituose kūriniuose atsiskleidžia intelektualios kūrybos apmąstymas, ironiškas ir saviironiškas individualios meninės praktikos suvokimas (Frešo lazda, kyšanti iš paveikslo rėmo, arba ištempta gitara su medinėmis prizmėmis, modernizmo pamokų refleksija Milano Vagáčeko reljefiniuose objektuose, Jano Vasiliko tapyti architektūros brėžiniai neegzistuojančiam Šiuolaikinio meno muziejui ir kt.). Menininkų darbuose taip pat iškyla teksto ir vaizdo konfrontacija, knygos, prisiminimai, asmeniniai duomenų ir prisiminimų archyvai (Martino Dernerio intervencijos į knygas, jo autorinės knygos, Jaro Vargos „prarastos“ bibliotekos arba Lucie Tallovos sentimentali nuotraukų, piešinių ir įrašų mikroskopija). Konceptualūs kūrybos aspektai taip pat pastebimi šiuolaikinėje tapyboje, ar tai būtų ryški tarpinė minimalizmo, geometrijos ir postmodernių motyvų pozicija Jano Vasilko ir Milano Vagáčeko tapybos darbuose, ar iliuzorinis įprastų objektų ir formų vaizdavimas Adamo Šakový kūryboje. Paroda „Pabėgimo maršrutas“ pristato lietuvių publikai vieną slovakų šiuolaikinio meno vystymosi kryptį ir aktualios vizualinės kalbos pagalba siekia prisidėti prie geresnės partnerystės ir bendradarbiavimo bendroje Europos erdvėje.
