7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Atidarytas Lietuvos nacionalinis paviljonas 57-ojoje tarptautinėje Venecijos meno bienalėje

ŠMC inf.
Nr. 19 (1213), 2017-05-12
Anonsai Kronika

Gegužės 12 d., 19 val. buvo atidarytas Lietuvos nacionalinis paviljonas 57-ojoje tarptautinėje Venecijos meno bienalėje. Šiemet viename prestižiškiausių pasaulio meno renginių Lietuvai atstovauja Žilvino Landzbergo instaliacija R. Lietuva Venecijos bienalėje dalyvauja dešimtą kartą. Penkis Lietuvos paviljonus nuo 1999 m. organizavo Šiuolaikinio meno centras.

Atidarymo ceremoniją pradėjo Lietuvos Respublikos kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson pasveikinimo žodžiais: „Jau dešimtą sykį Lietuva pristato savo šiuolaikinį meną čia, Venecijos bienalėje. Keturis kartus Lietuvos paviljonui buvo skirtas specialusis paminėjimas – o tai liudija Lietuvos šiuolaikinio meno scenos stiprumą ir gyvybingumą. Žilvinas Landzbergas yra vienas įdomiausių Lietuvos menininkų, savo kūryboje jungiantis piešimą, skulptūrą bei performatyvius elementus ir tyrinėjantis gamtos bei kultūros sankirtą. Man labai malonu dalyvauti dar vienos puikios šio talentingo kūrėjo parodos atidaryme.“

Ministrei pritarė ir Lietuvos nacionalinio paviljono komisaras bei Šiuolaikinio meno centro direktorius Kęstutis Kuizinas. Jis džiaugėsi dar vienu daug žadančiu Lietuvos pasirodymu 57-ojoje Venecijos bienalėje ir nuoširdžiai dėkojo projekto organizatoriams bei rėmėjams, be kurių pagalbos šio projekto įgyvenimas nebūtų toks sklandus.

Paviljono kuratorės Ūla Tornau ir Asta Vaičiulytė pristatė Žilvino Landzbergo kūrybos bruožus bei ypatingą architektūrinį parodos R kontekstą – šių metų Lietuvos paviljono pastatą Scuola San Pasquale, tapusį svarbia Landzbergo kūrinio dalimi.   

Menininkas Žilvinas Landzbergas padėkojo visiems, prisidėjusiems ir dalyvavusiems įgyvendinant šį sudėtingą ir įvairialypį projektą.

Po įžanginės dalies Lietuvos paviljono svečiai buvo pakviesti klausytis Styrmiro Örno Guðmundssono garso performanso „What Am I Doing With My Life?“, įgyvendinto kartu su Jokūbu Čižiku, Indriði Arnaru Ingólfssonu ir Ásta Fanney Sigurðardóttir. Vakarą pratęsė DJ Exotip muzikinis takelis ir „Delta Mitybos“ – menininkų vadovaujamo restorano, veikiančio Vilniuje, buvusioje tarybinių laikų valgykloje, – vaišės. Dar penkis vakarus iš eilės „Delta Mitybos“ maisto kūrėjai kvies Bienalės dalyvius ir lankytojus į slaptą restoraną Venecijoje, žadėdami išskirtinius skonio pojūčius ir netikėtas vaišingumo formas.


Žilvinas Landzbergas R
2017 05 10–10 29
Scuola San Pasquale, San Francensco della Vigna, Castello 2786, 30122 Venecija
Darbo laikas: antradieniais–sekmadieniais 10.00–18.00
Organizatorius: Šiuolaikinio meno centras, Vilnius Komisaras: Kęstutis Kuizinas Kuratorės: Ūla Tornau ir Asta Vaičiulytė

R yra būdingas Žilvino Landzbergo meninės praktikos elementas – erdvė ir objektas, veikėjas, raidė, ženklas ir portalas. Žilvino Landzbergo instaliacijos veikia fiziniame ir pasąmonės lygmenyse, įgydamos pasakos struktūrą, kurioje archetipiniai elementai, socialinės refleksijos ir asmeninės įžvalgos susipina į fantastinius erdvinius pasakojimus. Lietuvos paviljone pristatomo menininko kūrinio inspiracija yra tęstinis tyrimas apie modernybės įpročius, įaugusius į šiuolaikinę kultūrą: racionalumo sureikšminimą ir jo rezultatus etikos, meno ir architektūros laukuose; dominuojantį analitiškumą ir žūtbūtinį imperatyvą suskaidyti, dekonstruoti, poliarizuoti ir funkcionalizuoti; viso to įtaką kūno ir erdvės sampratai, kurią kartais lydi savotiškas pasaulio atkerėjimas ir supaprastinimas. Kai šie funkcionalūs pasaulio pažinimo įrankiai tampa pernelyg riboti ir vienodi, menininkas siūlo vėl – per integraciją, o ne kritišką pjūvį – užkerėti mūsų žvilgsnį į pasaulį, ir rimtai persvarstyti, kas yra kūnas, intuicija, kolektyvinė atmintis ir vaizduotė.

Žilvinas Landzbergas (g. 1979 m. Kaune) gyvena ir dirba Vilniuje. Landzbergas studijavo skulptūrą Vilniaus dailės akademijoje ir baigė podiplomines studijas „De Ateliers“ rezidencijoje Amsterdame. Nuo 2003 m. Landzbergas aktyviai dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje, yra surengęs savo personalines parodas tokiose institucijose kaip Šiuolaikinio meno centras Vilniuje ir „Modern Art Oxford“ Jungtinėje Karalystėje. Jo darbai buvo pristatyti daugelyje tarptautinių grupinių parodų: „About the Trees“ Zentrum Paul Klee Berne (2016), „City Without Walls: Vilnius“ Liverpulio bienalėje (2010), „Lunar Distance“ muziejuje „De Hallen“ Harleme (2009) ir X Baltijos tarptautinio meno trienalėje „Miesto istorijos“ Šiuolaikinio meno centre Vilniuje (2009).

 

Ištraukos iš nepublikuoto dailėtyrininkės Elonos Lubytės pokalbio su Žilvinu Landzbergu (2017 m. kovas):

Kaip keistai tai beskambėtų, romantizmo ir neoromantizmo man reikia savo kasdieniame gyvenime, būvy. Tai net ne romantizmas, tai realizmas. Mes visi svajojame, mes visi fantazuojame, mes visi suprantame pasaulį skirtingai. Mes mokomi matyti panašiai, kad susikalbėtume, bet iš tiesų pasaulį matome kiekvienas labai skirtingai. Labai maži dalykai, trumpa informacija gali pakeisti santykį su diena, pakeisti visą dieną arba visą aplinką. Tai vyksta galvoje ir yra fikcija.


Aš supratau, kad mano kūrinių objektas yra žmogus. Pats žiūrovas tampa veikėju, sukuriančiu pasakojimą. Jis sujungia parodos elementus į seką ir tampa centru, aplink kurį aš dirbu.
Man įdomiau, kas atsitiks žiūrovui parodoje, negu tai, ką aš padarysiu nepriklausomai nuo jo. Neegzistuoja kūrinys be žiūrovo. Aš susidūriau su tokia situacija, kuomet darbas, iki tol studijoje matytas tik mano paties, toje pačioje studijoje, pamatytas kito sąmonės, pradėjo keistis. Aš suvokiu, kad kūrinys yra tarsi mikrobiologinis organizmas, turintis nepriklausomą savo laiko tėkmę. Ir šitų dalykų kartais net negali nuspėti ir kontroliuoti, gali tik jais pasikliauti ir vėliau pamatyti, ar jie pradeda gyventi, ar ne.


R yra įdomi kaip skulptūrinis pavidalas, per laikmečius nusistovėjęs, susikristalizavęs iki aiškios struktūros. Tai yra raidė, talpinanti bazines formas – apskritimą, trikampį, kvadratą – ir tiesę. O šios trys formos yra pirminiai architektūros ir skulptūros elementai. Tai Vakarų kultūros šrifto, per amžius kalto marmure, dalis. Jis skiriasi nuo, pavyzdžiui, persiškojo, kuris formavosi tapant teptuku ant keraminių paviršių. Tuo tarpu graikai ir romėnai turėjo kaltinį raštą. Kiekviena jų plyta ir plytelė yra antkapis, įamžinantis atmintį, įpaminklinantis akimirką, susintetintantis, stilizuojantis gamtos formas.


Atstovė spaudai: Eglė Trimailovaitė, E: [email protected] / T: +370 692 06667
www.cac.lt
facebook.com/cacvilnius
instagram@lithuanian_pavilion

Lietuvos paviljoną Venecijos bienalėje pristato Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija Rėmėjai: Lewben Art Foundation, Monika Mačiulytė, Galerie Fons Welters, UAB „Druskininkų RASA“

 

Žymos:
ŠMC inf.,