7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Lietuvos valstybės atkūrimo 100-osioms metinėms skirtoje nacionalinėje mokslinėje konferencijoje „Vakarykščio pasaulio atgarsiai“

Rengėjų inf.
Nr. 15 (1209), 2017-04-14
Anonsai Kultūra

Palanga – Vilnius
2017 m. gruodžio 5–7 d.

Konferencijos problematiką inspiravo austrų rašytojo Stefano Zweigo autobiografinė knyga „Vakarykštis pasaulis: europiečio prisiminimai“. XX amžiaus metraštininko perteiktas Europos kultūrinis žemėlapis ir rašytojo įžvalgos apie vertybių krizę provokuoja apmąstyti per šimtmetį nuo Lietuvos valstybės atkūrimo sukaupto nacionalinio kultūros paveldo istorinę, meninę, muziejinę vertes, šiandien keliamus ideologinius prioritetus. Konferencija skatina kritiškai pažvelgti į Lietuvos kultūros tyrinėjimų lauką, dominuojančius bei kontraversiškus tyrimų žiūros taškus, kuriamus konvencinius bei performatyvius naratyvus, aptarti istoriografijos paradigmas, apibrėžti naujas definicijas, aktualizuoti mokslo ir meno sąveiką. Zweigas lygina save su komentatoriumi, aiškinančiu per paskaitą rodomas skaidres: „laikas atplukdo vaizdus, o aš tik palydžiu juos žodžiais“. Konferenciją lydės „vakarykštį pasaulį“ atspindinčios parodos: „Pajūrio kapinynų archeologija: išgelbėti baltų proistorės liudijimai“, „Po Italijos saule: XVIII–XX a. I p. Lietuvos dailininkų kūryba“, „Kazio Bradūno meno pasaulis“.


Organizatoriai: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, Lietuvos dailės muziejus
Vykdytojai: LKTI Baltų ir Lietuvos kultūros istorijos skyrius, LDM Vaizduojamosios dailės skyrius

Organizacinis komitetas: dr. Romualdas Juzefovičius (LKTI), prof. dr. Rimantas Balsys (LKTI, KU), dr. Margarita Matulytė (LKTI, LDM), Laima Bialopetravičienė (LDM), Regina Urbonienė (LDM)
Koordinatorė dr. Margarita Matulytė

Rėmėjai: Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba

 

I konferencijos sesija „Baltų kultūros ištakos ir jos santykis su XXI amžiaus pasauliu“
Palangos gintaro muziejus, 2017-12-05
Sesijos koordinatoriai: dr. Rimantas Balsys (LKTI, KU), [email protected], dr. Sigita Bagužaitė-Talačkienė (LDM), [email protected]

Lietuvos kultūros politika vis dar stokoja gebėjimų plėtoti krašto kultūrą taip, kad reikšmingos nacionalinio paveldo vertybės rastų dermę su bendra europietiška kultūra. Dėl to ir toliau išlieka būtinybė mąstyti ir diskutuoti apie globalizacijos bei sociokultūrinės integracijos sąlygomis iškylančias nacionalinio paveldo aktualizavimo problemas. Lietuvos istorinio-kultūrinio paveldo vietą Europoje ir nacionalinį savitumą bei išskirtinumą įmanoma suvokti tik pažinus ir objektyviai įvertinus baltų kultūros ištakas, jos santykį su aplinkiniu pasauliu. Pasitelkiant naujausius istorinius, archeologinius, filologinius, etnologinius tyrimus siūloma aptarti šiuos klausimus: kas yra baltai, kaip mes juos suvokiame ir identifikuojame XXI amžiuje, kokios baltų kultūros sampratos mokslinės korekcijos įmanomos ir būtinos.

II konferencijos sesija „Kūrybinės terpės ir kultūros komunikacijos slinktis nuo Apšvietos iki XXI amžiaus“
Vilniaus paveikslų galerija, 2017-12-06
Sesijos koordinatorės: Dalia Tarandaitė (LDM), [email protected], dr. Margarita Matulytė (LKTI, LDM), [email protected]

Mūsų valstybės europietišką dvasią formavo daugialypiai kultūriniai veiksniai, tačiau vienas svarbiausių integracijos į Europą postūmių tapo visuomenės poreikis semtis žinių iš Vakarų švietėjų, suprasti jų kūrybines patirtis. Koncentruojant dėmesį į kultūros komunikaciją, lemiančią meno centrų ir mokyklų susiformavimą, siūloma analizuoti Europos kultūros įtaką lietuvių dailei, literatūrai, muzikai bei kitoms meno sritims, ieškoti kūrybinių ryšių bei idėjinės bendrystės, kelti klausimus apie modernios tautos ištakas, pasaulėjautos ir pasaulėžiūros kismą, tradicijų tęstinumą ir pažangos perspektyvas.

III konferencijos sesija „Kultūrinė atmintis ir tapatybės sampratos kaita XXI amžiuje“
Vytauto Kasiulio dailės muziejus, 2017-12-07
Sesijos koordinatoriai: dr. Romualdas Juzefovičius (LKTI), [email protected], Ilona Mažeikienė (LDM), [email protected]

Siekiant tarpdisciplininiu požiūriu įvertinti nacionalinės tapatybės sampratos kaitą, siūloma aptarti ją įtakojusius Lietuvos ir pasaulio kultūros raidos procesus, jų sąveikas ir kontekstus. Minint Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmetį yra svarbu apmąstyti, kaip XX a. istorinės pertvarkos skatino naujas individualios ir kolektyvinės tapatybės konfigūracijas, apibrėžti kūrybos formų, raiškos būdų ir reikšmių įsigalėjimą bei sklaidą, nustatyti iškilių XX a. asmenybių kūrybinės veiklos, Lietuvoje bei išeivijoje steigtų organizacijų, institucijų reikšmę kultūros ir mokslo plėtotei, jų šviečiamąjį indėlį ir svarbą XXI a. visuomenės vertybinėms nuostatoms ugdyti.

Prašome paraiškas su pranešimų pavadinimais siųsti sesijų koordinatoriams iki 2017 m. birželio 1 d. Konferencijos pranešimų pagrindu 2018 m. bus išleistas recenzuotas straipsnių rinkinys.

Žymos:
Rengėjų inf.,