Autorius: Živilė Ramoškaitė
Živilė Ramoškaitė
Trys premjeros ir du duetai
Nacionalinėje filharmonijoje įvyko atkeltas aktualios muzikos festivalio „Gaida“ koncertas
Neketinu ilgai samprotauti apie įvairius keitimus iš anksto suplanuotuose koncertuose. Ypač festivaliuose, kurie organizuojami prieš metus ir dar anksčiau. Į juos dažnai kviečiami pasaulyje žinomi atlikėjai, kurių užimtumo grafikas jau būna tankiai užpildytas. Negali numatyti ir muzikantų sveikatos būklės bei kitokių dalykų. Tad nesistebiu, kad aktyviai reklamuotą ir žaibiškai publikos išpirktą „Gaidos“ atidarymo koncertą spalio 20-ąją dėl Gidoną Kremerį ištikusios ligos teko atidėti net keliems mėnesiams. Pagaliau praėjusį sekmadienį, kovo 5 d., koncertas įvyko, o itin gausūs „Gaidos“ entuziastai liko patenkinti ir palydėjo jį ilgomis ovacijomis.
Živilė Ramoškaitė
Gimtadienis su Beethovenu ir Bruckneriu
Valstybinio simfoninio orkestro 34-ojo gimtadienio koncertas
Šiais metais, panašiai kaip praėjusiais, gyvenimo pulsą koreguoja tebesitęsiantis karas Ukrainoje. Sunku esant tokiai situacijai švęsti ir džiaugtis. Tačiau juk nelįsi į žemę būdamas gyvas, turi suktis, dirbti, daryti tai, kas reikalinga, kam esi įsipareigojęs, kuo laikosi kiekvieno mūsų gyvastis. Teisybė, svajoti ir fantazuoti darosi vis sunkiau... Ir vis dėlto galimybių bent kiek nurimti, išgyventi sielos nušvitimą dar tebeturime. Viena jų – klasikos koncertai. Nors vienodų jų nebūna, labiausiai laukiame ir džiaugiamės tais, kuriuose mezgasi maksimaliai intensyvus ir harmoningas atlikėjo santykis su muzika. Suprantama, gera muzika.
Živilė Ramoškaitė
Teatras prie fortepijono
Luko Geniušo rečitalis 32-ajame Tarptautiniame aktualios muzikos festivalyje „Gaida“
Kartais pasigirsta nuogąstavimų, ar „Gaidos“ festivalyje ne per mažai dėmesio skiriama lietuvių muzikai. Vis pagalvoju – ar tai tiesa? Kiek siekia mano atmintis, bent po kelis mūsų autorių kūrinius suskambėdavo kiekvienoje „Gaidoje“. Vienais metais daugiau, kitais mažiau, bet jų būdavo visada. Gal dažniau kamerinių opusų, ne simfonijų, ne operų, tačiau pristatyti daugiau stambių formų lietuvių autorių kūrinių, spėju, nebuvo galimybių. Sakant tiesiai, reikėtų kur kas didesnio biudžeto, žinoma, ir visų kūrybinių institucijų nuoširdesnio bendravimo.
Živilė Ramoškaitė
Renesansinė juokdario drama
Mintys po Giuseppe’s Verdi „Rigoleto“ premjeros Nacionaliniame operos ir baleto teatre
Tai kas gi tasai Rigoletas? – gerokai iki premjeros svarstė buvę ir būsimi Giuseppe’s Verdi operos atlikėjai. Jis ne vien tragediją išgyvenantis mylintis tėvas, bet ir prieštaringų jausmų, netgi nevisavertiškumo komplekso kamuojamas žmogus, rūmų juokdarys, nekenčiantis visų, kam turi tarnauti. Kiekvienas iš mūsų esame šiek tiek Rigoletas! – sakė į svarstymus įtrauktas net psichologas, mintydamas apie ydingus tėvų ir vaikų santykius. Ko tik tėvai nepridirba, linkėdami savo vaikams laimės.
Živilė Ramoškaitė
Bravissimo svečiams ir Nacionaliniam simfoniniam orkestrui
Vilniaus festivalio baigiamajame koncerte – smuikininkė Maria Dueñas ir dirigentas Charles’is Dutoit
Vos paskelbus Vilniaus festivalio programą, tarp išvardytų pripažintų puikių muzikantų didžiausią susidomėjimą ir muzikantišką jaudulį kėlė du vardai – Thomas Hampsonas ir Charles’is Dutoit. Tačiau abiejų menininkų koncertai buvo suplanuoti festivalio pabaigoje, tad teko ilgokai jų palaukti. Emocijas kaitinęs laukimas ir lūkesčiai galiausiai buvo viršyti su kaupu. Abu koncertai suteikė didžiulę dozę teigiamų emocijų ir produktyvių minčių apie muzikos kūrinį bei jo atlikimą, arba interpretaciją.
Živilė Ramoškaitė
Thomas Hampsonas Vilniuje
Vilniaus festivalio koncertas „Pasaulinės šlovės baritonas Thomas Hampsonas dainuoja ir diriguoja Gustavą Mahlerį“
Kartais tenka pakartoti Nacionalinės filharmonijos koncertų bukletuose skelbtus ilgus pavadinimus. Kokių tik jų nebūna – nuo išraiškingų metaforų iki hiperbolizuotų, su realybe nieko bendra neturinčių šūkių. Šiuokart koncerto pavadinimą užrašiau be didesnio vidinio pasipriešinimo. Žodžių jame gal ir daugoka, bet Thomas Hampsonas pristatomas labai teisingai. Tarp pasaulio dainininkų išties nerasime kito, kuris, būdamas tikra pasaulinė įžymybė, ne tik dainuotų Gustavo Mahlerio vokalinius ciklus, bet ir atliktų tai be dirigento, pats sąveikaudamas su savąją partiją atliekančiu orkestru. O dar ir imtųsi diriguoti simfoniniam orkestrui parašytą šio kompozitoriaus kūrinį! Pasaulinė šlovė, kurią T. Hampsonas pasiekė dar prieš kelis dešimtmečius, jį gaubia iki šiol ir nė trupinėlio nemažėja.
Živilė Ramoškaitė
Vokalo deivės dovanos
Renée Fleming koncertas Kaune
Gausus būrys vokalinio meno gerbėjų balandžio 18 d. Kauno „Žalgirio“ arenoje klausėsi pirmą kartą į Lietuvą atvykusios įžymiosios amerikietės Renée Fleming koncerto. Tarp gerokai iš anksto besirenkančios publikos buvo matyti žinomi Kauno meno, mokslo, verslo atstovai, daugybė atpažįstamų veidų iš sostinės teatrų ir koncertų salių. Nenuostabu, juk Fleming dainavimu žavisi ne tik Amerikos ir Vakarų pasaulio piliečiai, jos meninį kelią įdėmiai stebėjo ir tebestebi gausybė operos gerbėjų ir Lietuvoje.
Živilė Ramoškaitė
Minties ir jausmo darna
Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, Dmitri Levkovich ir Martynas Staškus
Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras Kanadoje gyvenantį ukrainiečių kilmės pianistą Dmitrijų Levkovichių pasikvietė gerokai anksčiau, nei prasidėjo karas Ukrainoje. Dabar, žiauriems karo veiksmams tebevykstant, šio pianisto pasirodymas įgijo kitą prasmę, jį suvokiame kaip savo tėvynę palaikančio menininko sąmoningą veiksmą.
Živilė Ramoškaitė
Su meile ir viltim
Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras ir smuikininkė Vineta Sareika
Karas Ukrainoje, deja, tebevyksta, bet mes, kaip ir milijonai pasaulio žmonių, viliamės ir tikime teisybės pergale. Kaip neprarasti tikėjimo ir vilčių, kaip jas kurstyti, kai raketomis apšaudomi gyvenamieji namai ir kasdien žūsta niekam nieko bloga nepadarę žmonės ir vaikai?
Živilė Ramoškaitė
Koncertas 17-tą karo Ukrainoje dieną
Estų smuikininkė Mari Poll, dirigentas Robertas Šervenikas ir LNSO Nacionalinėje filharmonijoje
Kalendoriuje fiksuoju karo dienas, tad skaičių 17 rašau neklysdama. Mariupolis apsiaustas, žmonės slapstosi rūsiuose, neturi maisto, vandens, elektros. Bandau įsivaizduoti, kaip jausčiausi esant tokiai situacijai, ką daryčiau... Bet gyvenimas Vilniuje, Lietuvoje, pasaulyje nesustojo, jis tęsiasi ir verčia dirbti savo darbą visus kam nors įsipareigojusius. Kartu su žiauriais žiniasklaidos pranešimais, tragiškais vaizdais, slegiančiomis mintimis...
