7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Muzikos anonsai

Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

Europos diena Nacionalinėje filharmonijoje

Lietuvos kamerinio orkestro ir solistų koncertas

Gegužės 9 d. koncertas Nacionalinėje filharmonijoje buvo skirtas Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą dvidešimtmečiui. Lietuvos kameriniam orkestrui (meno vadovas Sergejus Krylovas) dirigavo Andreas Speringas iš Vokietijos. Greta lietuvių atlikėjų koncerte dalyvavo solistas iš Latvijos – pianistas Reinis Zariņis.

Lietuvos kamerinis orkestras, dirigentas Andreas Speringas. D. Matvejevo nuotr.
Lietuvos kamerinis orkestras, dirigentas Andreas Speringas. D. Matvejevo nuotr.
Lietuvos kamerinis orkestras, Edgaras Davidovičius, dirigentas Andreas Speringas. D. Matvejevo nuotr.
Lietuvos kamerinis orkestras, Edgaras Davidovičius, dirigentas Andreas Speringas. D. Matvejevo nuotr.
Lietuvos kamerinis orkestras, Reinis Zariņis, dirigentas Andreas Speringas. D. Matvejevo nuotr.
Lietuvos kamerinis orkestras, Reinis Zariņis, dirigentas Andreas Speringas. D. Matvejevo nuotr.
Lietuvos kamerinis orkestras, Reinis Zariņis, dirigentas Andreas Speringas. D. Matvejevo nuotr.
Lietuvos kamerinis orkestras, Reinis Zariņis, dirigentas Andreas Speringas. D. Matvejevo nuotr.
Reinis Zariņis. D. Matvejevo nuotr.
Reinis Zariņis. D. Matvejevo nuotr.
Rengėjų inf.

Muzika ir staigmenos. Festivalis „Vilnius Mama Jazz“ pristato dieninę programą

Gegužės 23–26 dienomis Lietuvos nacionalinis dramos teatras taps tikra muzikos švente ne tik džiazo gurmanams, bet ir visiems šiuolaikinės muzikos mėgėjams. Festivalis „Vilnius Mama Jazz“ paruošė išskirtinę programą, kurioje perspektyviausių šalies grupių bei atikėjų koncertai ir daugybė įdomių veiklų

„lazy diamond's underground“. T. Tereko nuotr.
„lazy diamond's underground“. T. Tereko nuotr.
Ilzė Berkelytė

Kūno ir sielos darna per muziką

Koncertas „Body&Soul“ ir Steve’o Dobrogoszo džiazinės „Mišios“

Kūno ir sielos santykio bei darnos klausimai šiais laikais taip pat aktualūs. Tikriausiai kiekvienas bandęs tai apmąstyti suvokė, kad įklimpo į dar daugiau neaiškumų. Kitaip, per muzikinę prizmę, peržvelgti kūno ir sielos ryšį ragino įdomus koncertas „Body&Soul“ („Kūnas ir siela“), vykęs Šv. Jonų bažnyčioje gegužės 4-osios vakarą. Jame dalyvavo Vilniaus universiteto kamerinis orkestras (meno vadovas Modestas Jankūnas), pianistė Eglė Andrejevaitė ir svečiai iš Briuselio – choras „Lassenne Vocale“ (meno vadovas Ivanas Yohanas).  

VU kamerinis orkestras, choras „Lassenne Vocale“. Orkestro archyvo nuotr.
VU kamerinis orkestras, choras „Lassenne Vocale“. Orkestro archyvo nuotr.
VF inf.

Vilniaus festivalyje pasirodys įžymus virtuozas Marcas-André Hamelinas

Gimęs Monrealyje, Kanadoje, 11 kartų nominuotas „Grammy“ apdovanojimui, išskirtinis „Hyperion Records“ įrašų kompanijos atlikėjas (diskografijoje – daugiau nei 70 albumų), Vokietijos įrašų kritikų asociacijos apdovanotas už viso gyvenimo pasiekimus – tai pianistas virtuozas Marcas-André Hamelinas! Neįtikėtina, bet tarp jo intensyvių koncertinių maršrutų – Vilnius! M.-A. Hamelinas pirmą kartą atvyksta į Lietuvą ir birželio 5 d. pasirodys Vilniaus festivalyje Nacionalinėje filharmonijoje.

Marc-André Hamelin. C. Clarke nuotr.
Marc-André Hamelin. C. Clarke nuotr.
LVSO inf.

Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras pristato premjerą – L. Vilkončiaus operą „Pasaulio sutvėrimas“

Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, vadovaujamas meno vadovo ir vyr. dirigento Gintaro Rinkevičiaus, savo 35-ojo sezono pabaigai klausytojus kviečia į tikrą muzikinį įvykį – gegužės 23 d. LVSO koncertų salėje skambės premjera – naujausia kompozitoriaus Laimio Vilkončiaus opera „Pasaulio sutvėrimas“.

G. Jauniškio nuotr.
G. Jauniškio nuotr.
Rengėjų inf.

Karališkasis mecosopranas dama Sarah Connolly: scenoje man svarbiausia atskleisti savo personažo esmę

Gegužės 31 d. Pažaislio muzikos festivalį pradės prancūziškosios romantikos kūrinių programa, kurią pristatys britų karališkasis mecosopranas dama Sarah Connolly kartu su maestro Gintaro Rinkevičiaus vadovaujamu Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru ir Kauno valstybiniu choru. S. Connolly, praeitą vasarą dėl ligos turėjusi atšaukti savo koncertą, šiais metais festivalio publikai atliks vieną savo mėgstamiausių kūrinių – Hectoro Berliozo vokalinį ciklą „Vasaros naktys“. Koncertą orkestras pradės išskirtiniu kūriniu koncertine H. Berliozo uvertiūra „Romos karnavalas“. Programoje taip pat skambės Maurice‘o Ravelio siuita Nr. 2 iš baleto „Dafnis ir Chloja“.

Sarah Connolly. Ch. Pledger nuotr.
Sarah Connolly. Ch. Pledger nuotr.
Nerijus Petrokas

Vlados Mikštaitės sceninė teisybė

Prisiminimai apie operos solistę, režisierę ir pedagogę Vladą Mikštaitę (1924–2004) jos 100-ųjų gimimo metinių proga

Mano prisiminimai apie režisierę, profesorę Vladą Mikštaitę paremti asmenine bendravimo patirtimi, kai tuometėje konservatorijoje (dabar LMTA) studijuodamas dainavimą (1978–1983) buvau jos mokinys operos klasėje, kur galėjau stebėti profesinę pedagogės veiklą bei repeticijų procesą Operos ir baleto teatre. Mikštaitės profesinio talento veikiamas ir pats intuityviai troškau platesnės kūrybinės erdvės. Manęs netenkino vien dainininko-atlikėjo perspektyva, tad vėliau, būtent jos ir dirigento Rimo Geniušo paskatintas, pasukau į režisūros studijas. Dirbant režisieriumi Nacionaliniame operos ir baleto teatre bei dėstant LMTA Operos studijoje, su Mikštaite mus siejo gražus profesinis ryšys, bendri meno kriterijai, artima muzikinio teatro, kaip meno žanro, samprata.

Vlada Mikštaitė. LMTA archyvo nuotr
Vlada Mikštaitė. LMTA archyvo nuotr
Vlada Mikštaitė. A. Žižiūno nuotr. LMTA archyvas
Vlada Mikštaitė. A. Žižiūno nuotr. LMTA archyvas
LMTA Dainavimo katedra. V. Mikštaitė antra iš kairės (sėdi). 1991 m. LMTA archyvo nuotr.
LMTA Dainavimo katedra. V. Mikštaitė antra iš kairės (sėdi). 1991 m. LMTA archyvo nuotr.
Režisierius Nerijus Petrokas konferencijoje, skirtoje Vladai Mikštaitei. LMTA archyvo nuotr.
Režisierius Nerijus Petrokas konferencijoje, skirtoje Vladai Mikštaitei. LMTA archyvo nuotr.
Lina Navickaitė-Martinelli

Gyvastis kaip interpretacijos pamatas

Martíno García García sugrįžimas į Paliesiaus dvarą

Nors vis pasvarstoma apie tai, kad konkursai šiandien nebėra esminis jauno atlikėjo karjeros startas, o gal ir apskritai vertintini kaip antimuzikalus reiškinys, sunku būtų paneigti jų reikšmę kai kurių nūdienos fortepijono žvaigždžių ir žvaigždučių kūrybiniame kelyje. Ispanų pianistas Martínas García García už savo tirštą koncertų tvarkaraštį taip pat turi būti dėkingas pirmajai premijai 2021-ųjų Tarptautiniame Klivlando pianistų konkurse ir XVIII Tarptautiniam Fryderyko Chopino pianistų konkursui Varšuvoje, kuriame 2022-aisiais trečiąja premija ir prizu už geriausiai atliktą fortepijoninį koncertą buvo įvertinta jo pozityviai vulkaniška energija.

Martín García García. A. Jakšto nuotr.
Martín García García. A. Jakšto nuotr.
Martín García García. A. Jakšto nuotr.
Martín García García. A. Jakšto nuotr.
Martín García García. A. Jakšto nuotr.
Martín García García. A. Jakšto nuotr.
Martín García García. A. Jakšto nuotr.
Martín García García. A. Jakšto nuotr.
Martín García García. A. Jakšto nuotr.
Martín García García. A. Jakšto nuotr.
Živilė Ramoškaitė

Lietuvos ir Lenkijos muzikų susitikimas Gegužės 3-iąją

Antonis Witas, Dalia Kuznecovaitė ir LNSO Nacionalinėje filharmonijoje

Koncertas įvyko gegužės 3 d. ir buvo skirtas kaip tik šią 1791 metų dieną Abiejų Tautų Respublikos seimo priimtai Konstitucijai. Iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šią istorijai svarbią datą labiau minėjo Lenkijos visuomenė, pastaraisiais dešimtmečiais apie Gegužės 3-iosios Konstituciją vis garsiau imta kalbėti ir Lietuvoje. Tai Lietuvos istorikų nuopelnas, jie įvairiais būdais – nuo mokslinių studijų iki populiarių straipsnių ir laidų žiniasklaidos priemonėse – skleidė žinią apie šios Konstitucijos istorinę reikšmę. Dabar tikriausiai ir praprusęs moksleivis žino, kad ši Konstitucija yra pirmoji Europoje ir antroji pasaulyje po Jungtinių Amerikos Valstijų konstitucijos. Tai Lenkijos ir Lietuvos piliečiams kelia pasididžiavimą, nors ji veikė tik šiek tiek ilgiau nei metus ir buvo priešiškų jėgų panaikinta.

Antonis Witas, Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Antonis Witas, Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Dalia Kuznecovaitė, Antonis Witas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Dalia Kuznecovaitė, Antonis Witas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras. D. Matvejevo nuotr.
Dalia Kuznecovaitė, Antonis Witas. D. Matvejevo nuotr.
Dalia Kuznecovaitė, Antonis Witas. D. Matvejevo nuotr.
Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, Antonis Witas ir Dalia Kuznecovaitė. D. Matvejevo nuotr.
Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, Antonis Witas ir Dalia Kuznecovaitė. D. Matvejevo nuotr.
Rengėjų inf.

Garsų alchemikų kuriama muzikos magija. Festivalis „Vilnius Mama Jazz“ pristato programą (VIII)

Festivalio „Vilnius Mama Jazz“ gegužės 24 d. koncerte – pasaulinio garso improvizacijos meistrų trio „Jones Jones“. Festivalio ambasadoriaus, perkusininko Vladimiro Tarasovo, JAV improvizacinio ir laisvojo džiazo atstovų kontrabosininko Marko Dresserio ir saksofonininko Larry Ochso išrandami garsų dialogai peržengia įprastos muzikos ribas.

Trio „Jones Jones“. D. Labučio nuotr.
Trio „Jones Jones“. D. Labučio nuotr.
  PUSLAPIS IŠ 357  >>> Archyvas